fbksh

RRNOFT  FBKSH - JA

 

 

P L A T F O R M Ė
E FRONTIT PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR (FBKSH)




I. PJESA HYRĖSE E PLATFORMĖS


- Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar (FBKSH) ėshtė njė bashkim demokratik forcash politike, organizatash joqeveritare, personalitetesh intelektuale e atdhetare si dhe i masave tė gjėra popullore nė tė gjitha hapsirat shqiptare, qė ka si qėllim final bashkimin e trojeve shqiptare dhe tė gjithė popullit qė jeton nė to nė njė shtet tė vetėm kombėtar shqiptar nė Ballkan.
- Shqiptarėt kanė pėsuar copėtimin territorial mė tė madh ndėr popujt e Evropės. Sot trojet e tyre ndodhen tė pjestuara midis pesė shteteve tė Gadishullit Ballkanik, nga tė cilat vetėm gjysma bėn pjesė nė shtetin e tyre kombėtar. Jashtė kufijve tė Shqipėrisė, pjesa mė e madhe e trojeve tė tyre etnike shqiptare vuan nėn zgjedhėn serbo-sllavo-maqedone.
- Nė rrjetin diplomatik dhe nė qarqet publicistike botėrore janė hjedhur ide tė ndryshme mbi zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare. Faktori ndėrkombėtar po e trajton zgjidhjen e krizės nė ish Jugosllavi vetėm pėr tė parandaluar zgjerimin e konfliktit tė armatosur. Si pasojė e kėtij synimi tė kufizuar janė vėnė nė qarkullim sygjerime dhe po pėrgatiten vendime pėr t'i lėnė shqiptarėt dhe trojet e tyre etnike ende nėn sundimin serbo-sllavo-maqedon.
-Kėto sygjerime nuk e kanė gjetur miratimin e opinionit publik shqiptar dhe tė forcave politike shqiptare brenda dhe jashtė kufijve tė Shqipėrisė.
- Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar, si njė organizim i fuqishėm gjithpėrfshirės politik mbarėkombėtar, i shqetėsuar pėr ardhmėrinė e mbarė kombit shqiptar, ka hartuar dhe miratuar kėtė Platformė pėr zgjidhjen nė tėrėsi tė ēėshtjes kombėtare shqiptare. Nė kėtė Platformė janė pėrshkruar argumente historike, politike, diplomatike dhe juridike tė dramės kombėtare shqiptare, dhe janė parashtruar rrugėt pėr zgjidhjen e saj tėrėsore nė pėrputhje me rrethanat e sotme ndėrkombėtare dhe me proceset politike qė po i udhėheqin vendet e Evropės Juglindore drejt integrimit Euro-Atlantik.

II. HISTORIA E ĒĖSHTJES KOMBĖTARE SHQIPTARE


-Ēėshtja kombėtare shqiptare, nė vėshtrimin e lėvizjes pėr ēlirimin e viseve shqiptare nga zgjedha e huajė dhe pėr bashkimin e tyre nė njė shtet tė vetėm kombėtar, lindi pothuajse nė tė njėjtėn kohė me lėvizjet kombėtare tė popujve tė Gadishullit Ballkanik. Si kudo nė Evropėn Juglindore edhe kėtu ajo lindi nė kushtet e sundimit osman.
-Ajo mori hov sidomos nėn ndikimin e ideve qė pėrhapi Revolucioni freng i vitit 1789 pėr lirinė, barazinė dhe vllazėrimin e popujve, tė cilat mund tė realizoheshin vetėm nėse secili komb do ta krijonte shtetin e vet tė pavarur, demokratik dhe iluminist.
-Lėvizja kombėtare shqiptare pati pėrballė saj, qė nė hapat e para, si forcė kundėrshtare jo vetėm sundimtarin shekullor osman, por edhe qarqet shoviniste tė vendeve fqinje, sė bashku me to edhe mospėrfilljen e Fuqive tė Mėdha.
-Fill pasi krijuan shtetet e tyre nacionale, qarqet qeveritare serbe dhe greke u pushtuan nga prirjet shoviniste pėr tė aneksuar tokat shqiptare, tė cilat ndodheshin ende nėn sundimin turk. Realizimi i kėtyre prirjeve, tė cilat u shpallėn haptazi nė vitin 1844 nga qeveritarėt e Beogradit me programin e njohur me emrin "Naēertanie" dhe nga qeveritarėt e Athinės me platformėn e pagėzuar me emrin "Megali Ideja", nuk linte vend pėr njė shtet shqiptar. Nė suazėn e lakmive tė tyre nacionaliste, Beogradi dhe Athina, gjetėn shumė shpejt, nė gjuhėn politike dhe ushtarake, njė gjuhė tė pėrbashkėt nė lidhje me ndarjen midis tyre tė tokave shqiptare, pa harruar lakmitė qė kishte Mali i Zi ndaj kėtyre trojeve. Kjo gjuhė e pėrbashkėt u shpreh pėr herė tė parė nė bisedimet e fshehta qė zhvilluan diplomatėt serbė dhe grekė nė Stamboll mė 1862 dhe u materializua nė aleancėn e fshehtė qė u lidh midis tyre nė Vėsllau tė Austrisė mė 1867 pėr coptimin midis tyre tė viseve shqiptare me kufij tė pėrbashkėt lumin Shkumbin dhe mė tej rrugėn Egnatia.
-Nė mesin e shek. XIX kur hartoheshin kėto plane aneksioniste, shqiptarėt, pasardhėsit e ilirėve tė lashtė, sado qė kishin pėsuar njė tkurrje tė vazhdueshme territoriale, nėn presionin shekullor tė forcave tė jashtme, vazhdonin tė banonin nė viset perėndimore tė Gadishullit Ballkanik, aty ku kishin banuar qė nė agimin e historisė. Njohtime tė sakta, pėr shtrirjen e trojeve tė tyre etnike nė mes tė shekullit tė kaluar i kanė dhėnė mjaft vėzhgues europianė objektivė, tė cilėt e njohėn nga afėr gjeografinė njerėzore tė Gadishullit Ballkanik. Ndėr ta mjafton tė pėrmendim sundimtarin erudit freng Ami Boue (1840), vėzhguesin e mprehtė britanik E. Spencer (1847) dhe shkenctarin e njohur austriak J. Hahn (1853). Sipas tyre shqiptarėt ishin tė pranishėm si popullsi autoktone nė Veri deri nė Nish, Leskovac dhe Vranjė, nė Lindje deri nė Kumanovė, Pėrlep dhe Manastir, nė Jug deri nė Konicė, Janinė dhe Prevezė. Ata nuk e mohonin faktin se brenda kėsaj hapėsire kishte edhe banorė tė kombėsive fqinje ballkanike (grekė, vllehė, serbė, malazezė, turqė), tė cilėt pėrbėnin ishuj minoritetesh nė detin e hapur shqiptar. Nė kėtė kohė, kėto vise ishin ndarė nga perandoria Osmane nė katėr vilajete, nė ate tė Kosovės, Shkodrės, Manastirit dhe Janinės. Ndėr to, vilajeti mė i madh ishte ai Kosovės, me kryeqendėr Shkupin. Hapsira gjeografike e vilajetit tė Kosovės banohej nė masėn dėrrmuese nga popullsi shqiptare, pra jo rastėsisht pėrputhej afėrsisht me provincėn antike ilire tė Dardanisė, kryeqendra e sė cilės ishte gjithashtu Shkupi. Vilajeti i dytė pėr nga hapsira gjeografike ishte ai i Janinės, i cili shtrihej nga Gjiri i Artės nė Jug deri nė lumin Seman nė Veri, pra pėrfshinte nė gjirin e tij edhe provincėn antike tė Epirit, e cila jo rastėsisht banohej, ashtu si nė Antikitet, edhe nė mesin e shekullit tė kaluar, mė tepėr nga popullsi shqiptare se helene. Qeveritarėt grekė i mbėshtesin lakmitė e tyre shoviniste nė tri tė ashtuquajtura argumenta historike, nė fakt pa vlerė: nė kolonitė helene te Mesdheut; nė sundimin politik me dhunė tė Perandorisė Bizantine mbi kėto vise dhe nė vartėsisė e kishave ortodokse tė kėtyre viseve nga Partiakana e Stambollit. Nė bazė tė kėtyre "arsyetimeve" mbi tė cilat ishte ndėrtuar platforma e "Megali idisė", krejt Epiri deri nė Shkumbin dhe krejt Maqedonia deri nė Korēė, duhej t`i takonin Greqisė. Qeveritarėt shovinistė tė Athinės nuk e pėrfillin faktin se nė shumicėn e kėtyre krahinave nuk kishte fare pupullsi etnik greke. Nė mungesė tė tyre ata llogaritnin si pjestarė tė kombėsisė greke mbarė shqiptarėt ortodoksė vetėm sepse nga pikėpamja kishtare, ato vareshin nga Patriakana e Stambollit. Por nė pėrpjekjet e tyre pėr tė rritur artificialisht numrin e banorėve grekė ata nuk patėn sukses.

-As Serbia nuk kishte mbėshtetje dokumentare pėr tė pėrligjur lakmitė e saj ndaj trojeve shqiptare. Ajo shpresonte t'i realizonte lakmitė territoriale me ndihmėn e motrės sė saj tė madhe, Rusisė Cariste. Vendin kryesor nė lakmitė e "Naēertanias" serbe e zinte Kosova historike me kryeqendrėn e saj Shkupin, sė bashku me aspiratėn e saj ekspansioniste pėr tė dalė nė brigjet e Adriatikut. Meqėnėse banorėt serbė nė kėtė trevė pėrbėnin njė minoritet, qarqet shoviniste tė Beogradit, gatuan argumente tė tjera githashtu pa bazė: se shqiptaret nuk janė pasardhėsit e ilirėve dhe ca mė pak tė dardanėve, banorėve tė lashtė tė Kosovės, por popullata tė ardhura tė sllavėve nga viset lindore tė gadishullit dhe se treva e Kosovės ėshtė djepi i shtetit mesjetar serb, pra me tė janė tė lidhura kujtimet, legjendat dhe pėrmendoret e ndėrgjegjes sė kombit tė tyre. Shkurt, sipas tyre, nė kohėn e dyndjes sė sllavėve Kosova ka qėnė pa banorė, si rrjedhim shqiptarėt e Kosovės nuk janė banorė autoktonė, por emigrantė tė vendosur aty pas 1689, kur popullata serbe e trevės u detyrua tė shpėrngulej drejt veriut pas disfatės qė pėrsoi atė vit ushtria austriake nga ushtria osmane. Por historianėt serbė nuk sjellin pėr kėto pohime dėshmi historike. Ata kanė pėrfituar gjithashtu nga zhvillimi me vonesė i historiografisė shkencore shqiptare, pėrballė vėshtrimit gjithnjė e nė rritje tė historiografisė dyshekullore sllave. Por tashmė, me hulumtimet e kryera gjatė dhjetėvjeēarėve tė fundit, historianėt shqiptarė janė nė gjėndje tė vėrtetojnė me burime bindėse historike se tezat e historianėve serbė, nuk kanė patur asnjėherė bazė dokumentare.
-Historianėt serbė i kanė paditur shqiptarėt myslimanė tė Kosovės si bashkėpuntorė tė pushtetit osman nė shtypjen e popullsisė serbe tė trevės sė tyre. Por akuza ėshtė krejtėsisht e padrejtė. Shqiptarėt kanė qėnė kurdoherė tė ēliruar nga paragjykimet dhe armiqėsitė fetare. Atyre u takon merita qė kanė shpėtuar nga rrėnimi, pėr gati katėrqind vjet, kishat dhe manastiret ortodokse serbe tė Kosovės, ndryshe nga qeveritarėt mesjetarė serbė, tė cilėt sapo e pushtuan Kosovėn, i rrafshuan tė gjitha faltoret dhe monumentet e herėshme pėrshkuan shekujt e sundimit osman me kryengritje tė armatosura kundėr Stambollit. Burime historike tė pavarura dėshmojnė se nė kryengritjen kosovare tė vitit 1689 pjesmarrja e shqiptarėve tė krahinės ka qėnė masive. Nė kėtė kryengritje morėn pjesė, nėn udhėheqjen e kryepeshkopit katolik shqiptar, Pjetėr Bogdanit, jo vetėm shqiptarė tė krishterė, por nė njė masė tė konsiderueshme edhe shqiptarė myslimanė tė Kosovės.
-Gjatė krizės Lindore tė viteve 70 tė shek. XIX, kur Evropėn Juglindore e mbėshtolli vorbulla e luftės ruso-turke, ngjarja kryesore nė shkallė ballkanike ishte Lidhja Shqiptare e Prizrenit, nėn udhėheqjen e sė cilės shqiptarėt e kthyen Kosovėn nė vatrėn kryesore tė lėvizjes sė tyre kombėtare. Gjatė viteve 1878-1881 ata luftuan nė fillim kundėr vendimeve tė Kongresit tė Berlinit pėr mbrojtjen e tėrėsisė sė trojeve tė tyre etnike dhe pastaj kundėr portės sė lartė pėr tė krijuar njė shtet autonom shqiptar. Lidhja e Prizrenit, pasi e ēoi lėvizjen shqiptare deri nė pragun e realizimit tė pavarėsisė, u shtyp me dhunė nga ushtritė osmane. Ajo e skuqi tokėn e Kosovės me gjakun e mijėra bijėve tė saj. Nė vitin 1912, nė pranverė, Kosova e shpalosi e para flamurin e kryengritjes ēlirimtare. Brenda disa javėve ajo pėrfshiu mbarė viset shqiptare pėr tė shkundur pėrfundimisht zgjedhėn shekullore osmane. Ushtirė turke kudo u thyen ose u dorėzuan ose u mbyllen nė kazerma. Nė verė qytetet e Kosovės u ēliruan njėri pas tjetrin. Mė 12 gusht 1912 kryengritėsit shqiptarė ēliruan Shkupin, kryeqytetin e vilajetit tė Kosovės. Por, siē dihet, kur kryengritja e pėrgjithshme ishte nė pragun e fitores, rrjedha e ngjarjeve ndryshoi nė dėm tė saj. Tė shqetėsuar nga rrokullima e shpejtė e situatės, monarkitė ballkanike i shpallėn menjėherė luftė tė pėrbashkėt Perandorisė Osmane, e cila, e telendisur nga kryengritjet shqiptare, pėsoi disfata pas disfatash. Nė situatėn e ndėrlikuar qė u krijua nga konflikti ballkanik, delegatė tė ardhur nga mbarė viset shqiptare, pėrfshirė kėtu edhe nga trevat e Kosovės, Maqedonisė dhe Ēamerisė, u mblodhėn nė Kuvendin Kombėtar tė Vlorės, i cili shpalli mė 28 nėntor 1912 Pavarėsinė Kombėtare tė Shqipėrisė dhe pėrfshirjen e mbarė viseve etnike qė ata pėrfaqsonin nė njė shtet vetėm kombėtar.

III. COPĖTIMI I TROJEVE ETNIKE SHQIPTARE


-Pas vendimit qė mori Kuvendi historik i Vlorės, shqiptarėt shpresonin se me luftėn e tyre shekullore kundėr sundimit osman dhe me tė drejtėn legjitime qė kishin mbi trojet e tyre etnike, gjashtė Fuqitė e Mėdha, tė cilat diktonin besnikėrisht fatin e popujve tė kontinentit, do tė njihnin krijimin e shtetit tė tyre tė pavarur dhe do tė pėrfshinin brenda kufijve tė tij mbarė trojet e tyre etnike. Por Konferenca e Londrės, e krijuar nga Fuqitė e Mėdha pėr tė ndėrtuar hartėn e re tė Gadishullit Ballkanik pas disfatės qė pėsoi Perendoria Osmane, njohu mė 1913, pas disa luhatesh, vetėm aktin e krijimint tė shtetit shqiptar tė pavarur, kurse vendimin tjetėr tė Kuvendit tė Vlorės, bashkimin e trojeve etnike shqiptare brenda Shqipėrisė sė pavarur, nuk e pranoi. Nė kufijtė e shtetit tė ri u pėrfshi mė pak se gjysma e trojeve etnike shqiptare. Pjesa tjetėr u nda midis tri monarkive fqinje ballkanike. Prej tyre Serbia mori krejt Kosovėn historike me kryeqytetin e saj Shkupin. Greqia aneksoi rrethet e Follorinės dhe Kosturit sė bashku me Ēamėrinė, tė cilėn Fuqitė e Mėdha ngurruan t'ia jepnin asaj nė kohėn e Kongresit tė Berlinit nga paralajmėrimet e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit pėr konflikte tė armatosur me Athinėn. Po ashtu Malit tė Zi i dhanė edhe Plavėn, Gucinė, Hotin, Grudėn, tė cilat Lidhja e Prizrenit i kishte mbrojtur me gjak nė kohėn e Krizės Lindore tė viteve 70.
- Viset e aneksuara, nė vend qė tė fitonin lirinė, pėr tė cilėn kishin luftuar nė shekuj me radhė, kaluan nga njė zgjedhė e huaj nė njė zgjedhė tjetėr tė huaj. Nė vjeshtėn e vitit 1913, fill pasi u nėnshkrua vendimi i Konferencės sė Ambasadorėve tė Londrės (29 korrik 1913), qeveritė e Beogradit, Athinės dhe Cetinės, filluan dėbimin e shqiptarėve nga trojet e tyre etnike, duke i detyruar tė mėrgonin nė Turqi, pra sa mė larg kufijve tė tyre. Me dėbimet masive qė ndėrmori Greqia, gjatė dekave qė pasuan aneksimin e viseve shqiptare, sidomos pas eksodit biblik tė ēamėve nė fund tė Luftės sė Dyte Botėrore, ajo mendoi se e pėrfundoi spastrimin e shqiptarėve etnikė nga kufijtė e saj.

- Qė nga viti 1913 janė zhvilluar dy luftra botėrore. Tė dy luftrat i kanė fituar fuqitė qė kishin premtuar se do t'u jepnin popujve tė shtypur lirinė dhe do t'u respektonin tė drejtat e tyre kombėtare. Por padrejtėsia qė kishin kryer Fuqitė e Mėdha nė Konferencėn e Ambasadorėve mė 1913, nuk u prek. Trojet etnike shqiptare mbetėn tė copėtuara, me ndryshim se viset jashtė kufijve tė Shqipėrisė sė vitit 1913 nė fillim mbetėn tė ndara midis tri monarkive fqinjė (Serbisė, Greqisė, Malit tė Zi), kurse nga viti 1918 deri mė 1991 midis Jugosllavisė dhe Greqisė. Shqiptarėt dolėn tė zhgėnjyer si nga Traktati i Varshavės (1920), ashtu edhe nga Konferenca e Parisit (1946). Por zhgėnjimin mė tė madh ata e pėsuan nė fillim tė viteve 90 me shpėrbėrjen e Republikės Federative Socialiste tė Jugosllavisė.
- Mė 1918, kur u formua Mbretėria Serbo-Kroato-Sllovene, e cila mė vonė u quajt Mbretėria e Jugosllavisė, jo pak politikologė parashikuan se me shumicėn e kombeve dhe kombėsive qė pėrfshinte nė gjirin e saj, ajo nuk mund tė kishte jetė tė gjatė sepse epoka e shteteve shumėkombėshe po merrte fund.
- Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, Mbretėria e Jugosllavisė e kalbur nga kontradiktat e brendshme nacionale, u shemb sapo ushtritė gjermane kapėrcyen kufijtė e saj. Hitleri, armiku i papajtueshėm i hartės sė Versajės, nė kuadrin e ndryshimeve me dhunė tė kufijve qė kreu nė mbarė Europėn, e copėtoi mbretėrinė e Jugosllavisė. Kroacia u shpall shtet me vete, natyrisht si satelit i Gjermanisė. Serbia u ngushtua. Bullgaria u shpėrblye me territore tė Maqedonisė. Po ashtu edhe Hungaria mori Vojvodinėn. Nė copėtimin e Jugosllavisė pėrfitoi edhe Italia, aleatja mė e ngushtė e Gjermanisė.

- Qė nė vitet e luftės ėshte thėnė se Gjermania dhe Italia i dhanė Shqipėrisė krahinėn e Kosovės. Ky pohim nuk ėshtė plotėsisht i saktė. Hitleri, autori i vėrtetė i hartės se re tė Ballkanit, trojet etnike shqiptare tė Jugosllavisė nuk ia dha Shqipėrisė, por Italisė, e cila nga ana e saj ia dha Tiranės vetėm nga pikėpamja administrative. Veē kėsaj, nga gjashtė prefekturat me popullsi shqiptare qė pėrfshinte Kosova heroike, vetėm katėr u bashkuan administrativisht me Shqipėrinė: prefekturat e Prishtinės, Pejės, Prizrenit dhe Tetovės. Prefekturėn e Mitrovicės (me nėnprefekturat e Mitrovicės, Vuēiternit, Gjilanit dhe Podujevės) Hitleri ia la Serbisė e cila mbeti nėn okupacionin gjerman me qėllim qė minierat e pasura tė Trepēės t'i shfrytėzonte Berlini dhe jo Roma. Nga ana tjetėr, krahinat shqiptare tė Shkupit, Kaēanikut, Preshevės dhe Prespės ju dhanė Bullgarisė. Qeverisė sė Tiranės ju dhanė nė administrim dhe krahinat e Dibrės, Kėrēovės dhe Strugės. Nė sektorin e Malit tė Zi, viset e Ulqinit, Tuzit (Hotit dhe Grudės) sė bashku me Gucinė dhe Pllavėn ju dhanė gjithashtu nė administrim qeverisė sė Tiranės. Nga trojet etnike shqiptare tė ish-Jugosllavisė, me administratėn e Tiranės u bashkua afėrsisht gjysma e tyre- 11.780 kilometra katrore. Si rrjedhim, trojet etnike shqiptare tė ish-Jugosllavisė mbetėn, ndonėse nė pėrmasa tė tjera, pėrsėri tė copėtuara, kėtė radhe midis Italisė, Gjermanisė dhe Bullgarisė.

- Nuk mund tė mohohet fakti se viset shqiptare qė u bashkuan administrativisht me Tiranėn, ndonėse u ndodhėn nėn pushtimin italian, patėn disa pėrfitime nė fushėn e tė drejtave kombėtare. Para sė gjithash ato u ēliruan nga sundimi gjenocidist serb dhe mohimi total i tė drejtave kombėtare qė kishte ndjekur qeveria e Beogradit. Krijimi i administratės shtetėrore shqiptare, pėrhapja lirisht e arsimit shqip, pėrdorimi pa pengesa i letėrsisė shqiptare, zhdukja e kufijve politike me Shqipėrinė e vitit 1913, tė gjitha kėto qenė pėrfitime pėr popullsinė e sfilitur nga zgjedha serbe e malazeze. Por vlerėsimi i kolaboracionistėve tė Tiranės, tė cilėt i krahasuan kėto pėrfitime me njė ēlirim tė Kosovės, ishte padyshim i gabuar. Kalimi nga njė zgjedhė nė njė tjetėr, pavarėsisht se njėra ishte mė e lehtė se tjetra, nuk mund tė krahasohet kurrė me njė ēlirim tė kombit. Mė tej, nė rast se luftėn do ta fitonte boshti Berlin-Romė, Shqipėria sė bashku me pjesėn e Kosovės qė u bashkua me tė do tė mbetej nėn zgjedhėn e Italisė fashiste dhe trojet etnike shqiptare do tė mbeteshin pėrsėri tė coptuara.
-Kundėrstarėt e bllokut fashist anglo-sovjeto-amerikan, nuk i njohėn ndryshimet e kufijve shtetėrore qė kreu Hitleri dhe Mussolini. Pra koalicioni antifashist nuk njohu as pushtimin fashist tė Shqipėrisė, as shpėrbėrjen e Jugosllavisė, as Bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė e pushtuar. Nė rast se blloku fashist do tė humbiste luftėn, bashkėpunimi i Tiranės me Romėn dhe Berlinin pėr krijimin e Shqipėrisė etnike nė kushtet e okupacionit fashist italian, e kompromentonte mė zi vetė ēėshtjen kombėtare. Shqiptarėt do tė trajtoheshin si aleatė tė bllokut nazifashist. Kjo do t'i jepte shkas Jugosllavisė, njė ndėr aleatėt e koalicionit tė madh antifashist, tė pėrdorte kundėr shqiptarėve njė dhunė mė tė egėr se atė qė kishin zbatuar monarkistėt jugosllavė tė paraluftės. Aleatėt e mėdhenj tė koalicionit antifashist kishin deklaruar me anėn e Kartės sė Atlantikut (gusht 1942) se aspiratat e popujve pėr liri e demokraci do tė merreshin nė konsideratė nė mbarim tė luftės, vetėkuptohet sipas kontributit qė do tė jepnin nė konfliktin me agresorėt nazi-fashistė. Nė kėto rrethana, puna e donte qė shqiptarėt tė angazhoheshin nė luftė pa kompromis kundėr okupatorit italian, me bindjen se kjo luftė do tė shėrbente si kapital pėr tė ngritur zėrin nė fund tė saj kur tė vinte puna pėr caktimin e kufijve.

- Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore shqiptarėt e Shqipėrisė dhe Kosovės dhanė njė kontribut tė rėndesishėm nė disfatėn e bllokut fashist italo-gjerman. Nė fund tė luftės, forcat antifashiste numėronin nė Shqipėri rreth 70 mijė partizanė dhe nė Kosovė rreth 50 mijė partizanė. Nė saje tė kontributit tė rėndėsishėm qė dhanė (nė krahasim me numrin e popullsisė)nė fitoren e luftės kunėr agresorėve fashistė, shqiptarėt si kėtej edhe andej kufirit prisnin qė me mbarimin e saj aleatėt e mėdhenj tė respektonin parimin e vetėvendosjes dhe ta mbanin angazhimin pėr tė respektuar tė drejtat kombėtare tė popujve.

IV. SHQIPTARĖVE JU MOHOHET E DREJTA E VETĖVENDOSJES


- Nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore kuadri diplomatik i ēėshtjes kombėtare shqiptare ishte mė i ndėrlikuar se nė kohėn e Shpalljes sė Pavarėsisė. Nė fund, nė Konferencėn e Paqes nė Paris, Jugosllavia dhe Greqia kishin pozita mė tė forta se nė vitin 1913. Tani, ato ishin pjestare tė koalicionit antifashist qė kishte fituar luftėn vendimet i merrnin vetė fitimtarėt pa pasur arbitėr. Nė kėto rrethana ishin pėrjashtuar apriori mundėsia qė Shqipėria tė realizonte aspiratat e saj legjitime territoriale nė dėm tė Jugosllavisė dhe Greqisė, mbasi historia nuk njeh asnjė rast fitimtari tė lėshojė territore, edhe kur ato i zotėron pa tė drejtė, nė dobi tė njė shteti tjetėr, tė cilit ato territore i takojnė me tė drejtė. Megjithėse Shqipėria ishte pranuar si pjestare e koalicionit tė fitimtarėve, Athina e akuzoi Tiranėn nė Konferencėn e Paqės, si agresore, njėsoj si Italinė, pėr luftėn qė qeveria kuislinge e Shefqet Vėrlacit i kishte shpallur Greqisė nė tetor tė vitit 1940.
- Si rrjedhim, ajo jo vetėm nuk pranoi tė diskutoheshin tė drejtat kombėtare tė shqiptarėve qė banonin nė trojet e tyre etnike, por kėrkoi dėmshpėrblime territoriale dhe financiare, kryesisht Shqipėrinė e Jugut, tė ashtuquajturin prej tyre Verio-Epir. Pėr mė tepėr, njė vit para se tė mblidhej Konferenca e Paqės, qeveria e Athinės, me qėllim qė ta zgjidhte pėrfundimisht ēėshtjen e trojeve etnike shqiptare qė ndodheshin brenda kufijve tė saj, dėboi me njė operacion tė stilit blic, brenda 48 orėve shqiptarėt myslimane qė popullonin krahinėn e Ēamėrisė pa asnjė dallim (burra, gra, pleq e fėmijė), nėn akuzėn pa bazė se kishin bashkėpunuar me okupacionin gjerman. Pėr t'i shpėtuar masakrimit nga ana e gjeneralit nacionalist ekstremist Napolon Zerva, ēamėt fatkeqė u detyruan tė merrnin rrugėn e mėrgimit drejt Shqipėrisė, duke lėnė prapa plang e shtėpi. Kryetari i dėrgatės shqiptare nė Konferencėn e Paqės, Enver Hoxha, i hodhi poshtė pretendimet greke me argumentet se Shqipėria i kishte dhėnė luftės sė madhe antifashiste 28 mijė dėshmorė, pa llogaritur dėmet e mėdha materiale qė kishte pėsuar dhe se ajo kishte gozhduar nė territorin e saj disa divizione italiane dhe gjermane, tė cilat, po tė mos kishin luftuar shqiptarėt, do tė angazhoheshin nė frontin e lindjes ose tė perėndimit. Si rrjedhim, Shqipėria nuk kishte shkuar nė Paris pėr tė dhėnė llogari, por pėr tė kėrkuar llogari nga armiqtė e pėrbashkėt. Shqipėria antifashiste nuk kishte asgjė tė pėrbashkėt me kolaboracionistėt qė i kishin shpallur luftė Greqisė, mbasi ajo i mbuloi ata me turp, ashtu siē u mbuluan me turp kolaboracionistėt e tė gjitha vėndeve tė Evropės. Nė tė njėjtėn kohė, Enver Hoxha e hodhi poshtė edhe motivacionin e Athinės pėr dėbimin e shqiptarėve tė Ēamėrisė.
-Bashkėpunimi i disa individėve me okupatorėt gjermanė, tha ai, nuk pėrbėn arsye pėr dėbimin nė masė tė njė popullsie tė tėrė, duke pėrfshirė edhe gratė shtėpiake dhe fėmijėt e vegjėl. Veē kėsaj, bashkėpuntorėt me okupatorin duhej tė kalonin para gjyqit, ashtu siē kaluan edhe bashkėpuntorėt e kombėsisė greke, mbasi edhe shqiptarėt e Ēamėrisė ishin njėsoj nėnshtetas grekė. Pavarėsisht se qeveria greke vazhdoi pėr mbi tridhjetė vjet ta konsideronte veten se ishte nė gjendje lufte mė Shqipėrinė, pėr Konferencėn e Paqes dhe pėr pjesėmarrėsit e saj, cilėsimi i Shqipėrisė si vend agresor u hodh poshtė mė 1946. Po ashtu edhe llogaritė e Athinės se me dėbimin e ēamėve do tė mbyllte ēėshtjen e tė drejtave kombėtare tė shqiptarėve, nuk u realizua. Ēėshtja ēame ėshė ende e hapur dhe pret ende zgjidhje.
- Ndryshe nga Greqia, e cila e ka shpallur se ėshtė shtet i kombit grek ortodoks, Jugosllavia u formua nė vititn 1918 si njė shtet shumėkombėsh. Nė fakt nė gjirin e saj bėnin pjesė plot kombe qė nuk flisnin tė njėjtėn gjuhė, qė nuk kishin tė njėjtėn kulturė dhe qė nuk praktikonin tė njėjtėn fe. Pėr tė mos pėrsėritur gabimet qė kishte kryer para lufte dinastia e Karagjogjeviēėve, e cila kishte ndarė kombet e sunduara prej saj, nga pikėpamja e tė drejtave politike, nė tri kategori, nė serbė (kategoria e parė), nė kombe tė tjera sllavė (kategoria e dytė) dhe nė kombe josllavė, ku hynin edhe shqiptarėt (kategoria e tretė) - "marshalli" Tito me bashkėpunėtorėt e tij shpalosėn flamurin e vetėvendosjes sė kombeve dhe tė barazisė sė tyre, nė fushėn e tė drejtave politike. Nė mbėshtetje tė kėtij parimi, tė cilin e miratoi AVNOJ nė vitin 1943, kombet e Jugosllavisė fituan tė drejtėn qė nė mbarim tė luftės tė formonin republika tė veēanta si pjestare me tė drejta tė barabarta, nė Federatėn Socialiste tė Jugosllavisė. Duke u mbėshtetur nė parimet e Kartės sė Atlantikut, nė vendimet e AVNOJ-it dhe nė kontributin qė po jepnin me repartet e tyre partizane nė ēlirimin e Jugosllavisė nga okupatori hitlerian, delegatėt komunistė dhe nacionalistė tė Kosovės, sė bashku me komunistė serbė dhe malazezė tė trevės sė tyre, vendosėn mė 1 janar 1944, nė Konferencėn qė u mblodh nė Bujan, qė nė mbarim tė luftės nė Kosovė tė zbatohej parimi i vetėvendosjes.
Por shumė shpejt doli se premtimet titiste pėr tė drejta tė barabarta tė kombeve qenė demagogji. Nė Jajce u vendos qė popujt e Jugosllavisė tė ndaheshin nė kombe dhe kombėsi, nga tė cilat vetėm kombet do tė kishin tė drejtė tė formonin republikė, kurse kombėsitė mund tė formonin, nė raste tė veēanta, vetėm krahina autonome nė kuadrin e njė republike. Shqiptarėt, banorė mijėravjeēarė tė Kosovės historike, me njė unitet territorial tė pandėrprerė, me njė varg qytetesh shekullore, me njė kulturė tė lashtė tė pėrbashkėt, me njė popullsi qė vinte nė radhėn e tretė pas serbėve e kroatėve, me njė histori tė pasur luftėrash pėr pavarėsi, i plotėsonin tė gjitha kushtet pėr njė republikė mė vete. Por, nga udhėheqėsit e rinj jugosllavė u konsideruan kombe vetėm gjashtė bashkėsitė sllave (serbėt, kroatėt, sllovenėt, boshnjakėt, maqedonėt dhe malazezėt), kurse shqiptarėt u konsideruan kombėsi, pra u pėrjashtuan si nga e drejta e vetėvendosjes, ashtu edhe nga e drejta pėr tė pasur njė republikė mė vete. Madje, fill pasi mbaroi lufta dhe pasi u kthyen nė Shqipėri dy divizionet partizane shqiptare qė kishin luftuar atje kundėr forcave gjermane, autoritetet federative tė Beogradit dhe nėn nxitjen e tyre, nė korrikun e vitit 1945 autoritetet serbe tė Kosovės e hodhėn poshtė rezolutėn e Bujanit.
-Pėrjashtimi i shqiptarėve nga e drejta pėr tė pasur republikėn e tyre ishte njė veprim arbitrar. Diskriminimi i tyre binte veēanėrisht nė sy po tė kemi parasysh se malazezėt, tė cilėt pėr nga popullsia ishin gjashtė herė mė pak dhe maqedonasit dy herė mė pak se shqiptarėt, formuan republika mė vete, kurse shqiptarėt jo. Si rrjedhim pabarazia qė ekzistonte nė Jugosllavinė e paraluftės, ndryshoi vetėm formėn kurse pėrmasat dhe komponentėt pėr shqiptarėt mbetėn nė fuqi.
- Pėrfshirjen e shqiptarėve nė kategorinė e kombėsive, pra diskriminimin e tyre nė fushėn e tė drejtave kombėtare, udhėheqėsit e djeshėm tė Jugosllavisė titiste dhe qeveritarėt e sotėm nacionalistė serbė e "argumentojnė" me tezėn e vjetėr se gjoja shqiptarėt e Kosovės nuk janė autoktonė por janė ardhacakė, dhe me njė tezė tė re, se ata nuk mund tė formojnė njė republikė mė vete nė Federatėn ose Konfederatėn Jugosllave, mbasi ekziston njė shtet shqiptar jashtė saj. Si rrjedhim, sipas tyre, nuk mund tė ekzistojnė dy shtete shqiptare nė tė njėjtėn kohė.
- Teza e parė e qeveritarėve serbė nuk ka kurrėfarė baze historike. Nėse shqiptarėt nė Kosovėn historike janė autoktonė apo ardhacakė ėshtė rrahur mjaft nė historiografi. Nė kėtė Platformė nuk ėshtė e mundur tė rreshtohen burimet dokumentare, tė cilat rrėzojnė tezėn serbe. Kėtu mjafton tė thuhet shkurtimisht se njė mori historianėsh, arkeologėsh, linguistėsh, etnografėsh shqiptarė dhe tė huajė kanė provuar se banorėt e Dardanisė antike, pra tė Kosovės historike, i pėrkisnin etnikonit ilir dhe se ata i rezistuan procesit tė romanizimit njėsoj si popullsitė e tjera tė po atij etnikoni qė banonin nė provincat jugore ilire. Veē kėsaj, tashmė ėshtė provuar se shqiptarėt janė pasardhėsit e ilirėve tė jugut, ndėr ta edhe tė dardanėve, tė cilėt nė kohėn antike shtriheshin brenda dhe jashtė trevės sė Kosovės sė sotme, nė Jug deri nė Shtip (Astibos), nė Veri deri nė Nish (Naissos).

-Po ashtu nuk ka asnjė dėshmi historike qė tė provojė se sllavėt e kolonizuan Dardaninė antike nė shek. VI ose VII. Toponimia sllave, qė historianėt serbė sjellin si argument tė preferuar pėr tė provuar kolonizimin serb tė Kosovės nė fillim tė Mesjetės sė herėshme, nuk ka vlerė, mbasi nė burimet dokumentare ato shfaqen nė kėtė trevė vetėm nė fillim tė shek.X ishin paganė. Poashtu, pohimi se djepi i shtetit serb ishte nė Kosovė nuk ishte i saktė, mbasi dihet se vatra fillestare e tij ishte nė krahinėn e Rashkės, nė Sanxhak. Madje pushtimi i Kosovės nga shteti Serb filloi nė fund tė shek.XII. Pėr mė tepėr, mbretėria mesjetare serbe nuk kishte njė kryeqytet tė qėndrueshėm. Prizreni ishte njė nga kryeqytetet ambulante tė kėtij shteti, i cili kishte prirjen pėr t'u shtrirė me anė pushtimesh vazhdimisht drejt jugut, duke pėrfshirė edhe tokat greke, me synim pėr ta zėvendėsuar Perandorinė Bizantine dhe pėr ta vendosur pėrfundimisht kryeqytetin nė Kostadinopojė. Askush nuk mund tė vėrtetojė se sundimi serb nė Kosovė vazhdoi mė tepėr se tre shekuj. Veē kėsaj, tashmė janė grumbulluar jo pak tė dhėna qė vėrtetojnė se gjatė kėtyre shekujve shqiptarėt kanė qenė tė pranishėm nė trojet historike tė Kosovės dhe se presioni i ushtruar nga shteti dhe kisha serbe, nė shumicėn e rasteve, u realizuan vetėm nė sllavizimin e toponimve dhe emrave tė banorėve. Madje ka jo pak raste, kur po t'u heqėsh emrave prapashtesėn sllave, kuptohet se janė banorė shqiptar (si pėr shembull: Lek-iē, Pal-iē, Petr-iē, Gjon-ovski, etj.). Edhe teza e Beogradit se nė Betejėn historike tė Kosovės, e cila u zhvillua kundėr turqėve nė vitin 1389, kanė marrė pjesė vetėm serbėt, nuk qėndron. Ekzistojnė jo pak njohtime tė pavarura, tė cilat provojnė se nė radhėt e koalicionit antiosman luftuan masa tė konsiderueshme shqiptarėsh, duke pėrfshirė kėtu edhe shqiptarė nga Kosova.
- Poashtu teza qė ndeshet nė historiografinė jugosllave se Kosova u popullua nga shqiptarėt tė ardhur nga viset veriore tė Shqipėrisė pas eksodit serb qė ndodhi nė vitin 1689, nuk ka mbėshtetje dokumentare. Para sė gjithash, burimet historike nuk vėrtetojnė se nė vitin 1689 ka ndodhur njė ekzod nė pėrmasa aq tė mėdha si e paraqet historiografia sebe. Nė tė njėjtėn kohė burimet dokumentare, pa dyshim tė njohura nga historianėt serbė, nuk flasin pėr shtegėtime masive shqiptarėsh nga viset malore tė Veriut nė trevėn e Kosovės, aq mė tepėr qė popullsia e kėtyre viseve nė pragun e ngjarjeve tė vitit 1689 ka qenė, sikurse dėshmohet nga burimet e kohės, tepėr e pakėt nė krahasim me popullsinė kosovare shqiptare, e cila mbulon hapėsirėn nga Tetova deri nė Nish. Ekzistojnė me dhjetėra burime historike, edhe kėto tė njohura nga historianėt serbė, por tė lėna qėllimisht prej tyre nė harresė, tė cilat vėrtetojnė se gjatė shekujve XVI dhe XVII, pra para tė ashtuquajturit eksod "masiv" serb tė vitit 1689, shumicėn dėrmuese tė popullsisė sė Kosovės e pėrbėnin shqiptarėt. Gjithashtu nuk mungojnė burime historike tė pavarura qė provojnė sikurse u tha, se nė kryengritjen kosovare tė vitit 1689 pjesėmarrja e shqiptarėve tė krahinės ishte mė e madhe se ajo e serbėve. Duhet shtuar mė nė fund se eksodi i serbėve tė Kosovės nuk ishte njė fenomen i veēuar. Ai pėrfshiu edhe shqiptarėt e Kosovės, tė cilėt kanė shtegėtuar ose nė viset e Shqipėrisė sė sotme (si pėr shembull, shpėrngulja e shqiptarėve nga rrethi i Prizrenit nė krahinėn e Mirditės) ose mėrguan, si edhe serbėt, drejt Veriut (si pėr shembull, shpėrnulja nė vitin 1737 e mjaftė shqiptarėve nga Kosova dhe vedosja e tyre nė territorin e sunduar nga Austria, nė fshatrat e Sllavonisė sė sotme, nė Nikiniē, Hėrtovc, Jarak dhe Opalanka).
- Si rrjedhim pretendimet e qeverisė serbe pėr tė drejtat e tyre historike ndaj Kosovės nuk kanė asnjė bazė. Tė drejtat historike peshojnė tėrėsisht nga ana e shqiptarėve mbasi ata kanė qėnė vazhdimisht tė pranishėm nė Kosovė para dhe pas vėrshimit tė serbėve nė Gadishullin e Ballkanik. Tre shekuj mesjetarė tė sundimit serb nuk mund ta cenojnė tė drejtėn historike tė shqiptarėve si banorė etnikė,nė trevėn e Kosovės, ashtu siē nuk e kanė cėnuar pesė shekujt e sundimit turk nė kėto vise. Minoriteti serb nė Kosovė ėshtė mbeturinė e nė sundimit poltik, me tė cilin serbėt pėrpiqen tė argumentojnė tė drejtat e tyre historike, qė u takojnė shek XIII-XIV, pra vetėm dy shekujve mesjetarė. Pėrkundrazi, pėrmendoret e shqiptarėve u takojnė shekujve nė vazhdimėsi, pavarėsisht se monumetet e tyre tė lashta janė shndėrruar nė gėrmadha nga pushtetarėt serbė, tė cilėt me pėrpjekjet qė ndėrmorrėn nė ditėt tona pėr tė rrėnuar faltoret katolike tė kroatėve, treguan se nuk kanė hequr ende dorė nga urrejtja patologjike ndaj fqinjėve tė tyre shekullorė. Apelativi qė pėrdor Beogradi se Kosova ėshtė Jeruzalemi i serbėve, ėshtė njė retorikė spekulative, me synime emotive. Mitet nuk mund tė pėrbėjnė argument pėr tė aneksuar njė territor qė banohet nga njė komb tjetėr. Jeruzalemi i vėrtetė ėshtė njė vend i shenjtė pėr tė gjithė krishterėt, por kjo nuk i jep tė drejtė asnjė shteti katolik, protestant apo ortodoks qė tė kėrkojė aneksimin e tij dhe aq mė pak tė kėrkojė dėbimin e banorėve tė tij, izraelitėt dhe palestinezėt. Me tė kaluarėn e saj mijėravjeēare dhe me shumicėn e popullsisė qė ajo ka nė gjirin e saj, Kosova ka qenė vazhdimisht dhe vazhdon tė jetė njė gjymtyrė e kombit shqiptar. Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar, me tė gjitha mjetet demokratike, duke pėrfshirė po qe nevoja edhe kryengritjen popullore si mjet demokratik, do ta bashkojė kėtė gjymtyrė me shtetin kombėtar shqiptar.
- Teza e dytė e qeveritarėve tė Beogradit, pavarėsisht se nuk qėndron, FBKSH e konsideron tė favorėshme pėr qėllimin dhe objektivin e vet. Nė asnjė nga aktet e panumėrta tė historisė politike, diplomatike dhe juridike botėrore nuk ėshtė formuluar ndonjė sentencė e pranuar nga e drejta ndėrkombėtare, ku tė thuhet se njė komb duhet tė ketė vetėm njė shtet. Pa hyrė nė historinė mesjetare, le tė kujtojmė nga historia moderne Gjermaninė dhe Italinė, tė cilat kanė patur, deri nė ēerekun e tretė tė shekullit tė kaluar disa shtete tė pavarura. Pėr mė tepėr, historia ka tė tilla raste edhe nė ditėt tona. Kombi arab, pėr shembull, ėshtė i copėtuar midis dhjetėra shtetesh dhe askush nuk ka protestuar pėr kėtė shkelje tė tezės titiste. Madje, mund tė kujtojmė edhe fqinjėt tanė tė jugut, grekėt tė cilėt edhe pse pėrbėjnė njė komb tė vetėm, kanė dy shtete: Greqinė dhe Qipron, qė tė dyja republika tė pavarura dhe tė njohura ndėrkombėtarisht. Me gjithė atė FBKSH kėtė argument titist e konsideron njė plus nė qėllimn e vet pėr tė patur njė shtet tė vetėm kombėtar shqiptar nė Ballkan, me tė gjitha trojet dhe shqiptarėt qė jetojnė nė kėto troje brenda kėtij shteti.

V. TROJEVE ETNIKE SHQIPTARE IU BĖHET COPĖTIMI I MĖTEJSHĖM


- Nė mbarim tė Luftės sė Dytė Botėrore tė drejtave kombėtare shqiptare iu bė shkelje tjetėr brutale, me pasoja tė thella historike. Fjala ėshtė pėr copėtimin e trojeve tė Kosovės historike.
- Sikurse theksuam, Konferenca e Ambasadorėve tė Londrės (1913), Kosovėn historike, me kryeqytetin e saj Shkupin, ia dha Mbretėrisė Serbe me motivacionin e padrejtė anrihistorik se ajo ishte tokė serbe. pavarėsisht nga kjo padrejtėsi qė kryehej nė kurriz tė kombit shqiptar, shqiptarėt e mbarė Kosovės, tė cilėt pėr nga numri i popullsisė ishin gati tė barabartė me banorėt e Shqipėrisė, u ndodhėn bashkarisht nėn njė sundim tė vetėm - nė zgjedhėn e pushtetit serb. Duke jetuar bashkarisht, nėn zgjedhėn e njė shteti tė vetėm, shqiptarėt e Kosovės historike patėn mundėsi tė ruanin lidhjet shekullore ekonomike, shoqėrore, politike, kulturore dhe bashkėrisht tė pėrballonin luftėn pėr tė drejtat e tyre kombėtare. Por, sė bashku me shpalljen e gjashtė republikave sllave tė federatės, u caktuan edhe kufijtė e tyre politikė. Kufijtė u caktuan nė mėnyrė arbitrare nga lart, pa asnjė referendum popullor, pa asnjė votė plebishitare. As popullsia shqiptare, as udhėheqėsit e saj nuk u pyetėn. me qėllim qė tė thyenin unitetin territorial tė shqiptarėve dhe tė dobėsonin fuqinė e rezistencės sė tyre politike,
udhėheqėsit titistė i ndanė trojet e Kosovės historike nė tri pjesė - midis republikave tė Serbisė, Maqedonisė dhe Malit tė Zi.
- Republika e Serbisė mori krahinėn e Kosovės (Kosovėn e ngushtė) sė bashku me rrethet e Bujanovcit, Preshevės dhe Medvegjės;
-Republika e Maqedonisė aneksoi pjesėn jugore tė Kosovės historike( rrethet e Shkupit, Tetovės, Gostivarit, Kėrēovės, Kumanovės, Dibrės, Strugės, Ohrit, Prespės, Pėrlepit dhe Manastirit);
-Mali i Zi mori pjesėn veriperėndimore tė Kosovės (Plavėn, Gucinė, Rozhajėn, Ulqinin dhe Tivarin), tė cilat nė fakt i kishte aneksuar qė nė vititin 1913.
- Nė vėshtrimin historik ky ishte copėtimi i tretė nė kurriz tė trojeve shqiptare - i treti pas copėtimit tė parė tė trojeve shqiptare nga Kongresi i Berlinit (1878) dhe pas copėtimit tė dytė qė vendosi Konferenca e Ambasadorėve (1913). Por, operacioni i tretė e goditi edhe mė tepėr unitetin territorial tė shqiptarėve.
Trojet shqiptare, tė cilat para Luftės sė Dytė Botėrore ishin ndarė midis tre shteteve (Shqipėrisė, Jugosllavisė dhe Greqisė), tani ato u copėtuan midis pesė shteteve (Shqipėrisė, Serbisė, Maqedonisė, Malit tė Zi dhe Greqisė). Pėr mė tepėr, copėtimi i fundit bie nė kundėrshtim moralisht, sepse nuk ėshtė e drejtė tė dėnohet vazhdimisht me copėtime njė komb i pafajshėm; sepse, nuk ėshtė e drejtė qė nė kohėt moderne tė merren vendime nė kurriz tė njė populli pa votėn e tij plebishitare. Koha kur sovranėt mesjetarė jepnin dhuratė, si prikė ose si mitė, provinca apo qytete i takon tė kaluarės sė largėt. Nė kėtė kėndvėshtrim, udhėheqėsit e Federatės Socialiste tė Jugosllavisė kryen njė krim politik nė kurriz tė kombit shqiptar dhe njė dhurim politik nė llogari tė popullit serb, meqenėse Kosova historike i ishte dhuruar Serbisė nga Konferenca e Londrės nė vitin 1913.
-Aneksimi nga Maqedonia i pjesės jugore tė Kosovės, e banuar edhe sot e kėsaj dite me shumicė dėrmuese nga shiptarė etnikė, ėshtė edhe njė akt tjetėr ilegjitim. Nėse arsyetimin e thellojmė mė tej, qarqet politike serbe, duke pranuar kėtė copėtim, kanė pranuar se pjesa jugore e Kosovės historike, me kryeqytetin e saj Shkupin, nuk ėshtė tokė serbe, siē cilėsohet nė vendimin e vitit 1913. Nė fakt, ajo nuk ėshtė as tokė serbe dhe as tokė maqedonase. Me popullsinė etnike qė ka pjesa jugore e Kosovės historike ose pjesa veriore e Republikės sė Maqedonisė, ajo ėshtė tokė shqipėtare.
- Lufta e UĒK-sė dhe ndėrhyrja e forcave ushtarake tė NATO-s nė Kosovė, nė vitin 1999, administrimin i Kosovės nga OKB-ja, nė vend qė kėsaj treve t`i bashkangjitnin edhe tre komunat shqipėtare, Preshevėn,Bujanovcin e Medvegjėn, u bė njė copėtim i ri i trojeve etnike shqipėtare,i katėri pėr nga radha. Aktualisht sėrbėt, nė sy tė ndėrkombėtarėve, tė KFOR-it dhe UNMIK-ut, iu rrėmbyen trojeve shqiptare pėrveē Preshevės, Bujanovcit, Medvegjės edhe Mitrovicėn Veriore si dhe 2500 hektarė tokė shqiptare tė tjera, tė cilat u ndanė midis Serbisė dhe Maqedonisė. Sot, pėr shembull, njė familje shqiptare e pėrbėrė prej pesė pjestarėsh, qė jetojnė nė trojet e tyre etnike, pėr tė shkuar tek njėri tjetri, i duhet tė marrė 5 viza hyrje-dalėse pėr tė kaluar kufijtė shtetėror artificialė qė ka krijuar pėrmes padrejtėsuve historike bota "moderne"!

VI. RRUGĖT E ZGJIDHJES QĖ DO TĖ PĖRDORĖ FBKSH


- Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar (FBKSH) e konsideron situatėn e pėrshkruar mė sipėr tragjike dhe tė papranueshme. Tė gjithė shqiptarėt, pavarėsisht se ku banojnė, kėtej ose andej kufirit, brenda ose jashtė trojeve etnike, dėshirojnė bashkimin sa mė parė tė viseve tė tyre nė njė shtet tė vetėm shqiptar, ashtu siē e shtruan nė programin e tyre Rilindasit tanė tė mėdhenj qė nė shekullin e kaluar.

- Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar (FBKSH) situatėn e sotme tė ēėshtjes kombėtare shqiptare e konsideron mė tė ndėrlikuar se nė periudhėn e Rilindjes Kombėtare. Atėhere, tė gjitha trojet etnike shqiptare ndodheshin nėn sundimin e njė shteti tė vetėm - nėn zgjedhėn e Perandorisė Osmane. Atėhere, tė gjithė shqiptarėt qenė tė rreshtuar nė njė llogore tė vetme dhe bashkėrisht qėllonin kundėr tė njejtit poligon - kundėr Portės sė Lartė.
Sot; pėrkundrazi, trojet etnike shqiptare janė tė copėtuara midis pesė shteteve, katėr nga tė cilėat janė shtete tė huaja. Natyrisht, ndryshe nga periudha e Rilindjes Kombėtare, sot ekziston njė shtet i pavarur shqiptar, i afirmuar nė arenėn ndėrkombėtare, tė cilit i takon detyra ta mbajė tė shpalosur flamurin e ēėshtjes kombėtare. Kjo sigurisht ėshtė njė rrethanė pozitive.

- Roli i Shqipėrisė ėshtė i padiskutueshėm, i rėndėsishėm dhe vendimtar pėr zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare. Pėr tė luajtur kėtė rol, duhet sė pari tė vendoset demokracia e vėrtetė nė Shqipėri. Shqipėria ka tė drejtė, por edhe detyrė qė tė shtrojė pėr diskutim dhe tė kėrkojė zgjidhjen nga organizma dhe organizata demokratike tė ēėshtjes shqiptare. Prandej, ēelėsat e ēėshtjes shqiptare edhe mė tej do tė ngelin nė Shqipėri, ku edhe e kanė vendin; sepse, vetėm njė Shqipėri demokratike do tė mund tė bėhej njė krah i fuqishėm i shqiptarėve nė trojet e veta etnike, tė shkėputur me dhunė nga trungu kombėtar. Shqipėrisė i takon tė dėshmohet si faktori mė me ndikim nė pozitėn e shqiptarėve nė Ballkan.

- Nė lidhje me faktorin ndėrkombėtar duhet patur parasysh se epoka kur hartėn politike tė kontinenteve e caktonin Fuqitė e Mėdha ka marrė fund qė nė vitin 1946. Pas Luftės sė Dytė Botėrore rregullimin e ēėshtjeve ndėrkombėtare e mori nė dorė Organizata e Kombeve tė Bashkuara (OKB), nė Kartėn Themelore tė sė cilės u fikėsua parimi i vetėvendosjes sė popujve; megjithatė, vitet e pasluftės u karakterizuan nga ndarja e Botės nė kampe antagoniste dhe nga pėrpjekjet pėr tė vendosur me dhunė rendin qė atyre u pėrshtatej. Por, nė dymbėdhjetėvjeēarin fundit situata ndėrkombėtare ka ndryshuar thelbėsisht. Kufijtė nuk janė sikur qė ishin tė palėkundur. Kufijtė ndėrkombėtar tė ish-Jugosllavisė u bėnė kufij shtetesh tė reja, se ra Muri i Berlinit, i cili ndante kombin gjerman, se nga ish-Bashkimi Sovjetik u krijuan 15 shtete, se u ndanė Cekia dhe Sllovakia, se Bosnja e Hercegovina, me subjekte tė njohura ndėrkombėtare, u nda etnikisht dhe territorialisht. Nuk mund tė ketė Evropė tė Bashkuar me popuj tė ndarė. Populli shqiptar ėshtė i ndarė dhe ky fakt mbetet ngarkesė e vazhdueshme nė ndėrgjegen e subjekteve me pėrgjegjėsi tė lartė ndėrkombėtare; prandej, kufijtė qė ndajnė sot shqiptarėt ngelin kufij kolonialė.

- Zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare e shtrojmė nė kuadėr tė integrimeve qė paraqesin ēels tė artė pėr paqė dhe stabilitet. Integrimi i shqiptarėve me shtetin e tyre kombėtar tė bashkuar do tė mundėsojė qarkullimin e lirė tė mallrave, tė shėrbimeve, tė kapitalit, si dhe lidhjen me vendet e tjera tė Ballkanit, me qėllim tė mėnjanimit tė burimeve tė konflikteve. FBKSH beson nė integrimet politike, si mjet qė mėnjanon burimet e konflikteve dhe burimet e luftėrave.

- Me shėmbjen e Murit tė Berlinit, me pėrfundimin e Luftės sė Ftohtė, koha e rreshtimeve politike dhe e pėrpjekjeve pėr tė ndryshuar me dhunė rendin botėror mori fund. Si rrjedhim edhe koha kur shtetet ballkanike u rreshtuan nė kampe kundėrshtare tashmė i takon tė kaluarės. Nė ditėt tona, rregullimin e ēėshtjes ndėrkombėtare e morėn nė dorė organizma tė fuqishme botėrore ose kontinentale, siē janė: OKB, OSBE, Parlamenti Europian, Kėshilli i Europės dhe organizata tė tjera, tė cilat veprojnė nė bazė tė Kartave , qė kanė vlerėn e statuteve tė miratuara nga asamble tė mbledhura posaēėrisht pėr to. Kėto organizma kanė pėrcaktuar si parimin mė tė lartė, pėr zgjidhjen e tė drejtave nacionale, tė drejtėn e vetėvendosjes. Nė emėr tė kėtij parimi, Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar (FBKSH) do tė mundėsojė realizimin e qėllimit tė tij themelor.

- Me gjithė pėrkrahjen nga jashtė, e cila ėshtė dhe do tė jetė verbale dhe deklarative,FBSH do tė mbėshtetet nė fuqitė kombėtare shqiptare.Me fuqitė tona tė ndryshojmė gjendjen tonė. Evropa nuk do tė bėj thuajse asgjė pėr shqiptarėt perderisa shqiptarėt me verprimin e vet nuk do ta detyrojnė pėr kėtė Evropen. Pėrcaktimet politike pėr FBKSH, mbesin, por verprimet domosdo do tė ndryshojnė. Ne konsiderojmė me shumė rėdėsi rendin e lėvizjeve, por dhe zgjedhjen e momentit tė volitshėm pėr veprime racionale.

- Ky Front ėshtė i vendosur t`i pėrdorė tė gjitha mjetet demokratike pėr tė korrigjuar tė katėr padrejtėsite e vjetra dhe tė reja historike ndaj trojeve shqiptare, duke i bashkuar ato nė njė shtet tė vetėm kombėtar shqiptar. Pėr frontin pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar, kjo ėshtė e vetmja zgjidhje qė iu sjellė paqe, mirėkuptim, prosperitet dhe integrim nė BE dhe NATO vendeve tė Gadishullit tė Hemusit. Kjo ėshtė e vetmja rrugėzgjidhje qė e kthen pėrfundimisht Ballkanin nga njė fuēi baroti, siē ka qenė historikisht, nė njė gadishull paqeeje, harmoniedhe zhvillimi tė pa parė ekonomiko-kulturor. Shqipėria e Bashkuar nuk do tė pjellė tė shumtė, sikur pretendojnė kundėrshtarėt e idesė sė njė shteti tė vetėm kombėtar shqiptar nė Ballkan. Shqiptarėt njihen historikisht si populli mė mikpritės nė Botė, qė janė natyrė paqėsore, qė nuk janė bėrė kurrė shkaktarė tė ndonjė lufte tė padrejtė, qė nuk kanė zaptuar me pushtim asnjė pėllėmbė tokė tė huaj, por pėrkundrazi, dhe qė minoritetet qė kanė jetuar nė trojet e tyre i kanė trajtuar, respektuar dhe nderuar shumė herė mė mirė se bashkėkombėsit e vet. Nė kėto kushte , tė gjitha minoritetet qė jetojnė nė trojet shqiptare do tė respektohen dhe do t'i gėzojnė tė gjitha tė drejtat qė i parashikojnė konventat ndėrkombėtare.

- SHBA, BE dhe tė gjithė faktorėt progresist ndėrkombėtarė janė angazhuar nė njė luftė tė pakompromis kundėr terrorizmit, si armiku kryesor i qytetėrimit dhe njerėzimit nė ditėt tona. Njė Shqipėri e Bashkuar do tė jetė njė aleate cilėsore dhe e vendosur pėrkrah forcave ndėrkombėtare kundėr terrorizmit nė kėtė pjesė tė ngatėrruar tė Ballkanit.

- Lejimi i krijimit tė shtetit kombėtar shqiptar edhe nga pikėpamja ekonomike do tė jetė lehtėsi pėr Europėn dhe SHBA. Bashkimi Kombėtar Shqiptar mundėson shfrytėzimin maksimal tė pasurive tona kombėtare tė nėn dhe mbitokės, klimės favorable mesdhetare me 310 ditė diell nė vit, qėnjen e Shqipėrisė njė vend i mrekullueshėm turistik, qė laget nga dy dete si dhe qė ka burime liqenore, lumore dhe alpe qė e bėjnė vendin gjithė vitin turistik. Shqipėria e Bashkuar jo vetėm qė nuk do tė jetė barrė pėr Evropėn dhe SHBA-tė, tė cilėt po i mbajnė me lėmosha tė gjitha hapsirat shqiptare, por pėrkundrazi, do ta lehtėsonin atė sė paku nga afro 8 milionė shqiptarė qė jetojnė kudo nė Botė si emigrantė ekonomikė. Njė Shqipėri e Bashkuar ka vend pėr t'i mbajtur nė gjirin e vet tė gjithė shqiptarėt e shpėrndarė nė tė gjithė botėn.

VII. SHQIPTARĖT E GREQISĖ, PROBLEMI I ĒAMĖRISĖ DHE ZGJIDHJA E TIJ


- Nė Greqinė fqinje prania e shqiptarėve ėshtė sa e lashtė po aq edhe e re. Mė tė hershmit janė shqiptarėt etnikė qė banojnė prej mijėra vjetėsh nė trojet e tyre, tė cilėt janė nė vazhdimėsi tė pandėrprerė me territorin e Shqipėrisė dhe tė cilėt kanė qenė pėr mijėra vjet pjesė pėrbėrėse e territorit shqiptar, pavarėsisht nga piramidat kufitare qė u vendosėn nė vitin 1913. Kėta banojnė nė viset e Camėrisė, tė Kosturit dhe tė Follorinės, tė cilėt ose nuk u dėbuan me dhunė ngase ishin ortodoksė ose i bėnė bisht dėbimit duke mbajtur tė fshehtė fenė myslimane. Ata e flasin gjuhėn amėtare shqipe, por qė nuk guxojnė tė deklarohen se janė shqiptarė. Deri sot shteti grek nuk i ka njohur kėta shqiptarė si njė minoritet etnik shqiptar nė Greqi, tė drejtat e tė cilėve duhet tė jenė , sė paku, aq sa tė drejta gėzojnė pjestarėt e minoritetit grek nė Shqipėri.

- Problemi i pazgjidhur ēam ėshtė ndėr prioritet e Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar. Janė 300.000 ēamė qė shovenėt grekė, me njė gjenocid tė paparė, i dėbuan nga trojet dhe pasuritė e tyre nė vitin 1945. Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar, sė bashku me strukturat e tij,
do tė punojė lidhur me kėta probleme tė arrijė kėta objektiva:

- T'i detyrojė autoritetet shtetėrore greke qė tė lejojnė rikthimin e ēamėve nė trojet e tyre dhe pasuritė e tyre nga janė shpėrngulur me dhunė;

- Autoritetet greke t'u kėrkojnė falje publike ēamėve pėr gjenocidin e ushtruar ndaj tyre, ashtu siē bėnė vendet pėrgjegjėse pėr gjenocidin e ushtruar ndaj hebrejėve;

- Tė dėmshpėrblehen ēamėt pėr tė gjitha dėmet qė u janė shkaktuar prej kėtij gjenocidi masiv;

- Ēamėt e riatdhesuar nė trojet e tyre nga janė pėrzėnė me dhunė prej shovinistėve grekė tė gėzojnė po ato tė drejta qė gėzojnė minoritarėt grekė nė Shqipėri.

VIII. QĖNDRIMI I FBKSH NDAJ MINORITETEVE LINGUISTIKO-KULTURORE SHQIPTARE


- Gjatė historisė sė tyre mijėvjeēare, shqiptarėt kanė qenė tė detyruar tė brahtisin herė pas here, individualisht ose kolektivisht pėr shkaqe tė ndryshme (politike, ekonomike, shoqėrore ose fetare) trojet e tyre etnike dhe tė vendosen nė vise tė tjera larg atdheut tė tyre. Shpeshherė, grupet shqiptare tė diasporės i kanė ngritur vendbanimet e tyre nė afėrsi me njėri-tjetrin, duke krijuar bashkėsi krahinore shqiptare nė trupin e etnive tė tjera. Fillimet e kėtyre diasporimeve humbasin nė thellėsit e shekujve. Jo pak prej bashkėsive shqiptare tė diasporuara, qė njihen nė fushėn e dokumentacionit, janė asimiluar prej kombėsive tė atdheut tė ri. Nga burimet historike dihet se tė tilla bashkėsi shqiptare tė diasporės kanė mbijetuar deri nė shekullin e kaluar ose deri nė fillim tė shekullit tonė, nė Bullgari, nė Thrakė, nė Besarabi, nė Ukrainė, nė Sllavoni, nė Dalmaci, nė Sanxhak, nė Egjypt e gjetkė. Vetėm banorėt e disa krahinave tė diasporės shqiptare nė Greqi dhe nė Itali ende e ruajnė identitetin e tyre etniko-linustik tė tė parėve tė tyre, si gjuhėn shqipe dhe kulturėn shpirtėrore tė stėrgjyshėrve tė lashtė.

- Nė fakt, Greqia dhe Italia kanė qenė vendet ku diasporimi mesjetar i shqiptarėve ishte mė masiv se gjetkė. Nė Greqi, vendosja e shqiptarėve tė shpėrngulur nga trungu etnik filloi tė paktėn nė shekullin XII, por pėrpjestimet mė tė mėdha i mori nė sheku. XIV; kurse, mė vonė numri i tyre ka qenė i kufizuar. Ata u vendosėn pjesėrisht nė krahinat greke tė Peleponezit (Korinth, Argolidė, Lakoni, Elidė, Arkadi, Meseni), pjesėrisht nė Greqinė kontinentale (Atikė, Beoci, Etoli, Akarnani, Thesali) dhe pjesa tjetėr nė ishujt grekė tė Egjeut (Hidra, Speca, paros, Salaminė, Eube).
- Nė gadishullin Italik diasporimi masiv i shqiptarėve ndodhi nė shek.XV. Ata u vendosėn kryesisht nė Italinė e Jugut (nė provincat e Kozencės, katanxaros, Kampobassos, Foxhias, teramos, Leēes e gjetkė) dhe nė disa fshatra tė Siēilisė (nė provincat e Palermos, Katanias dhe Xhirxhentit).
- Jetesa pėr shekuj me rradhė larg atdheut dhe presioni i vazhdueshėm i popullsisė greke ose italiane nė gjirin e tė cilėve ato bashkėjetojnė, solli si pasojė qė disa nga bashkėsitė krahinore shqiptare tė Greqisė dhe tė Italisė me kohė tė asimilohen duke ruajtur vetėm kujtimin e origjinės sė tyre etnike. Megjithatė, jo pak nga pasardhėsit e kėsaj diaspore mesjetare shqiptare e kanė ruajtur gjuhėn shqipe dhe kulturėn shpirtėrore shqiptare, tė cilat dallohen nga ato tė fqinjėve tė tyre grekė ose italianė. banorėt e kėtyre bashkėsive shqiptare nė botėn greke quhen arvanitė, sipas emrit mesjetar por tė deformuar tė shqiptarėve "arbanitė", kurse nė disa vise veten e tyre e quajnė arbėrorė. Aktualisht ėshtė e dokumentuar se mbi 200.000 arvanitė e flasin gjuhėn shqipe nė Greqi. Pėrkundrazi, pasardhėsit e diasporės mesjetare shqiptare tė Italisė nga italianėt quhen "albanezi", kurse veten e tyre e thėrrasin "arbėreshė". Llogariten mbi 150.000 arbėreshė qė e flasin gjuhėn shqipe.
- Diasporime tė tjera tė herėshme ose edhe mė tė vona ka edhe nė vende tė tjera. Nė bazė tė parimeve tė njohura nė tė drejtėn ndėrkombėtare, ata pėrbėjnė njė minoritet linuistiko-kulturor. Si rrjedhim, nė bazė tė dokumentave themelore tė shpallura nga organizmat ndėrkombėtare pėr tė drejtat e njeriut dhe tė minoriteteve linguistiko-kultirore, ata kanė tė drejtėn qė tė mėsojnė, nė ambientet e shkollave tė vendeve ku jetojnė, shkrimin dhe leximin e gjuhės shqipe, tė paktėn dy orė nė javė jashtė ürogrameve mėsimore tė shteteve ku jetojnė. FBKSH do tė punojė pėr ta mundėsuar realizimin e kėsaj tė drejte.
- Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar, i ndėrgjegjshėm se kudo nė Botė punojnė dhe jetojnė afėrsisht 9 milionė shqiptarė, si diasporė, si emigrantė ose si refugjatė, merr pėrsipėr gjetjen e rrugėve dhe mjeteve mė dobiprurėse pėr organizimin e tyre nė shtetet ku banojnė, si dhe i pėrcakton vetes obligimin pėr t'u bėrė njė faktor i rėndėsishėm mė shumė pėr tė mbrojtur tė drejtat dhe liritė themelore, me qėllim qė tė mos trajtohen si qytetarė tė dorės sė dytė nė vendet ku jetojnė dhe punojnė.

IX. STRUKTURAT E FRONTIT PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR


- Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar ka si strukturė tė rėndėsishme politike Komitetin e Pėrgjithshėm tė FBKSH-sė. Komiteti i Pėrgjithshėm zgjidhet njėherė nė 4 vjet nga delegatėt e Kuvendit Kombėtar tė FBKSH-sė.

- Kuvendi i FBKSH-sė zgjedh njė Kryesi Qendrore e cila udhėheq dhe drejton punėt midis dy Mbledhjeve tė Komitetit tė Pėrgjithshėm tė FBKSH-sė. Kėto struktura shtrihen dhe veprojnė nė tė gjitha hapėsirat shqiptare.

- Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar ka edhe strukturat e tjera adeguate qė do tė mundėsojnė realizimin e obkektivit tė tij madhor.

- Platforma, strategjitė dhe taktikat e veprimit, si dhe strukturat, rregulli, disiplina dhe funksionimi i kėtyre strukturave pėrcaktohen me akte tė veēanta tė miratuara nga Kryesia e Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar.

X. QENDRA E FRONTIT PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR


- Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar (FBKSH) e ka selin e vet qendrore nė Tiranė.

- Komiteti i Pėrgjithshėm i FBKSH dhe Kryesia e FBKSH e ka selinė e vet qendrore nė Tiranė. Ky Komietet ngre strukturat e veta nė tė gjitha hapsirat shqiptare.

- Pjesė pėrbėrėse tė Komitetit tė Pėrgjithshėm tė FBKSH janė edhe pesė komitetet e tjera, me seli nė: Tiranė, Prishtinė, Shkup, Ulqin dhe Prevezė, si dhe komitetet qė ngihen nė tė gjitha shtetet ku punojnė dhe jetojnė shqiptarėt e emigruar.

- Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar (FBKSH), si dhe tė gjitha strukturat e tij, punojnė, veprojnė dhe funksionojnė mbi bazėn e Platformės, Statutit dhe rregulloreve tė posaēme tė miratuara nga KUVENDI KOMBĖTAR, si organ mė i lartė i FBKSH-sė.

- RROFTĖ SHQIPĖRIA E BASHKUAR !
- RROFTĖ POPULLI SHQIPTAR !
- RROFTĖ FRONTI PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR !
 
APROVUAR NĖ KUVENDIN E PARĖ KOMBĖTAR TĖ FRONTIT PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR.
 
 
 
FRONTI PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR
KUVENDI I PARĖ KOMBĖTAR

S T A T U T I
I FRONTIT PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR

NENI 1
PARIMET THEMELORE

Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar (FBKSH) ėshtė njė bashkim demokratik forcash politike, organizatash joqeveritare, personalitetesh intelektuale e atdhetare, si dhe i masave tė gjėra popullore nė tė gjitha hapsirat shqiptare, qė ka si qėllim themelor bashkimin e trojeve shqiptare dhe tė gjithė popullit qė jeton nė to nė njė shtet tė vetėm kombėtar shqiptare nė Ballkan.

NENI 2

FBKSH-ja ėshtė njėorganizėm i fuqishėm gjithpėrfshirės politik mbarkombėtar qė udhėhiqet nga Platforma pėr zgjidhjen tėrėsore tė ēėshtjes kombėtare shqiptare, tė miratuar nė Kuvendin e Parė Kombėtar tė FBKSH-sė.

NENI 3

FBKSH-ja zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare e shtron nė kuadėr tė integrimeve qė paraqesin ēels tė artė pėr paqe dhe stabilitet. Nuk mund tė ketė Evropė tė Bashkuar me popuj tė ndarė. Populli shqiptar ėshtė i ndarė dhe ky fakt mbetet ngarkesė e vazhdueshme nė ndėrgjegjen e subjekteve me pėrgjegjėsi tė lartė ndėrkombėtare. Prandej, kufijtė qė ndajnė sot shqiptarėt, ngelin kufij kolonialė. Integrimi i shqiptarėve me shtetin e tyre kombėtar tė bashkuar do tė mundėsojė qarkullimin e lirė tė mallrave, tė shėrbimeve, tė kapitalit, si dhe lidhjen me vendet e Ballkanit, me qėllim tė mėnjanimit tė burmimeve tė konflikteve. FBKSH-ja beson nė integrimet politike, si mjet qė mėnjanon burimet e konflikteve dhe tė luftėrave.

NENI 4

FBKSH ėshtė i vetėdijshėm se nė ditėt tona, rregullimin e ēėshtjeve ndėrkombėtare e kanė marrė nė dorė organizma tė fuqishme Botėrore ose kontinentale, siē janė OKB, OSBE, Parlamenti Evropian, Kėshilli i Evropės dhe orhanizma tė tjera, tė cilat veprojnė nė bazė tė Kartave, qė kanė vlerėn e statuteve tė miratuara nga asamble tė mbledhura posaēėrisht pėr to. Kėto organizma kanė pėrcaktuar si parimin mė tė lartė, pėr zgjidhjen e tė drejtave nacionale, tė drejtėn e vetėvendosjes. Nė emėr tė kėtij parimi, FBKSH-ja do tė mundėsojė realizimin e qėllimt tė tij themelor.

NENI 5

FBKSH-ja do tė pėrdorė tė gjitha mjetet demokratike pėr tė korigjuar padrejtėsitė e vjetra dhe tė reja historike ndaj trojeve shqiptare, duke i bashkuar ato nė njė shtet tė vetėm kombėtar shqiptar. Kjo ėshtė e vetmja zgjidhje qė iu sjellė paqe, prosperitet dhe integrim tė natyrshėm nė BE dhe nė NATO vendeve tė Gadishullit Ballkanik. Kjo ėshtė e vetmja rrugėzgjidhje qė e kthen pėrfundimisht Ballkanin nga njė "fuēi baroti", siē ka qenė historikisht, nė njė gadishull paqeje, harmonie dhe zhvillimi ekonomiko-kulturor.

NENI 6

Tė vetėdijshėm pėr angazhimin nė luftėn pa kompromis kundėr terrorizmit tė SHBA, BE dhe gjithė faktorėve progresist ndėrkombėtar, si armiku kryesor i qytetėrimit dhe njerėzimit nė ditėt tona, FBKSH-ja vlerėson se njė Shqipėri e Bashkuar do tė jetė njė aleate cilėsore dhe e vendosur pėrkrahė SHBA-ve dhe forcave tė tjera pėrparimtare ndėrkombėtare kundėr terrorizmit ndėrkombėtar, rajonal dhe ndėrshtetėror.

NENI 7

FBKSH-ja vlerėson se krijimi i shtetit kombėtar shqiptar do tė jetė lehtėsi ekonomike pėr Evropėn, SHBA-tė dhe Botėn. Evropa dhe Bota do tė lehtėsoheshin sė paku nga 8 milionė shqiptarė qė jetojnė kudo pėrmes diasporimeve tė vjetra dhe tė reja si emigrantė ekonomik. Njė Shqipėri e Bashkuar, me resurset qė ka, ėshtė nė gjendje qė t'i mbajė nė gjirin e vet tė gjithė shqiptarėt e shpėrndarė nėpėr Botė.

NENI 8
ORGANIZIMI I FBKSH-sė
FBKSH shtrihet me strukturat e tij nė tė gjitha hapsirat shqiptare. Njėsia bazė e FBKSH-sė ėshtė Kėshilli i Frontit tė fshatit, tė bllokut dhe tė lagjes sė qytetit. Nė ēdo komunė dhe bashki ngrihen kėshillat e FBKSH-sė tė komunave dhe bashkive. Nė rrethe ngrihet Kėshilli i FBKSH-sė i rrethit. Nė diasporė ngrihen kėshillat e FBKSH-sė tė shtetit ose grupit tė shteteve ku janė diasporuar shqiptarėt. Nė zona ngrihen Komitetet e FBKSH-sė tė Zonės.
Organi mė i lartė i FBKSH-sė ėshtė Kuvendi Kombėtar, i cili mblidhet njė herė nė katėr vjet. Kuvendi Kombėtar i Jashtėzakonshėm i FBKSH-sė mund tė mblidhet edhe mė parė me kėrkesėn e mė shumė se 40% tė anėtarėve tė Komitetit tė Pėrgjithshėm tė FBKSH-sė.
Organi mė i Lartė i FBKSH-sė tė Zonės ėshtė Konferenca Kombėtare, e cila mblidhet njė herė nė dy vjet.
Organi mė i lartė i FBKSH-sė nė diasporė ėshtė Konferenca Kombėtare e shtetit apo grup shteteve ku janė diasporuar shqiptarėt, e cila mblidhet njė herė nė vit.
Organi mė i lartė i FBKSH-sė nė rrethe janė Konferencat Kombėtare tė FBKSH-sė tė rretheve, tė cilat mblidhen njė herė nė vit. Organi mė i lartė i kėshillit tė FBKSH-sė tė fshatit, tė bllokut dhe tė lagjes sė qytetit ėshtė mbledhja e anėtarėve tė FBKSH-sė, e cila thirret jo mė pak se njė herė nė muaj.

NENI 9
DELEGATĖT
Delegatėt e konferencave tė rretheve, tė konferencave nė diasporė, tė konferencave kombėtare tė zonave dhe tė Kuvendit Kombėtar tė FBKSH-sė zgjidhen pėrmes proēedurave tė posaēme, tė cilat pėrcaktohen me rregullore tė miratuara nga Kuvendi Kombėtar i FBKSH-sė.

NENI 10
KUVENDI KOMBĖTAR I FBKSH-sė
Kuvendi Kombėtar i FBKSH-sė, si organi mė i lartė udhėheqės i FBKSH ka kėto kompetenca:
1. Miraton Platformėn dhe Statutin e FBKSH-sė ;
2. Bėnė ndryshime nė Platformėn dhe Statutin e FBKSH-sė ;
3. Zgjedh Komitetin e Pėrgjithshėm tė FBKSH-sė ;
4. Zgjedh Kryetarin e FBKSH-sė ;
5. Zgjedh Sekretarin Politik tė FBKSH-sė ;
6. Zgjedh Zėvendėskryetarin e Parė tė FBKSH-sė ;
7. Zgjedh Kryesinė e Pėrgjithshme tė FBKSH-sė ;
8. Miraton Raportin "Mbi veprimtarinė e FBKSH-sė gjatė katėr vjetėve dhe objektivat pėr katėr vjetėt e tjera";
9. Pėrcakton strukturat e FBKSH-sė, bėn ndryshimin dhe miraton platformat pėrkatėse pėr strukturat e FBKSH-sė ;
10. Miraton Raportin Financiar tė Fondit Kombėtar Shqiptar.

NENI 11

Numri i anėtarėve tė Komitetit tė Pėrgjithshėm (KP)tė FBKSH-sė dhe i Kryesisė sė FBKSH-sė caktohet me vendim tė posaēėm nė ēdo Kuvend Kombėtar tė FBKSH-sė.

NENI 12

Kryesia e FBKSH-sė nė raste tė veēanta dhe pėr arsye tė pėrligjura ka tė drejtė tė kooptojė, me vendime tė arsyetuara, anėtarė tė rinjė nė Komitetin e Pėrgjithshėm tė FBKSH-sė.

NENI 13

Tė drejtat, detyrat dhe mėnyrėn e funksionimit tė KP tė FBKSH-sė, tė Kryesisė sė FBKSH-sė, tė Kryetarit, tė Sekretarit Politik dhe tė Zėvendėskryetarit tė FBKSH-sė pėrcaktohen me rregullore tė veēanta tė miratuara nga Kuvendi Kombėtar i FBKSH-sė.

NENI 14

Tė drejtat, detyrat, mėnyrat e organizimit dhe tė funksionimit tė strukturave tė tjera qė veprojnė nė kuadėr tė FBKSH-sė pėrcaktohen me rregullore tė posaēme, tė cilat miratohen nga Kryesia e FBKSH-sė.

NENI 15
SEKRETARIATI VENDIMMARRĖS
Sekretariati Vendimmarrės pėrbėhet nga Kryetari, Sekretari Politik, Zėvendėskryetari i Parė dhe Zėvendėskryetarėt.
Veprimtaria, tė drejtat, detyrat dhe mėnyra e funksionimit tė Sekretariatit Vendimmarrės pėrcaktohen me rregullore tė posaēme tė aprovuara nė Kuvendin Kombėtar tė FBKSH-sė.

NENI 16

Mėnyra e funksionimit, tė drejtat dhe detyrat e kėshillave tė FBKSH tė fshatrave, tė blloqeve, tė lagjeve tė qyteteve, tė komunave e bashkive, tė rretheve, tė shteteve ku janė tė diasporuar shqiptarėt, si dhe tė Komiteteve tė Zonave pėrcaktohen me rregullore tė posaēme tė miratuara nga Kryesia e FBKSH-sė.

NENI 17
ANĖTARĖSIA E FBKSH
Anėtar i FBKSH-sė mund tė jetė ēdo shqiptar me zotėsi tė plotė juridike dhe pėr tė menduar, pa dallim krahine bindjeje politike, feje...etj., qė pranon dhe zbaton Platformėn dhe Statutin e Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar dhe qė paguan anėtarėsinė mujore.
Anėtarėt e FBKSH-sė kanė tė drejtė tė zgjedhin dhe tė zgjidhen nė tė gjitha organet drejtuese tė FBKSH-sė dhe strukturat e tij, tė bėjnė kėrkesa, ankesa, vėrejtje dhe sygjerime, si dhe tė shprehen me votėn e tyre pėr tė gjitha forumet, strukturat, platformat dhe rregulloret qė miratojnė organet pėrkatėse tė FBKSH-sė.
Tė rinjtė qė nuk kanė zotėsinė e plotė juridike pėr tė vepruar (nga 14 deri 18 vjeē) kanė tė drejtė tė organizohen nė FORUMIN RINOR TĖ FRONTIT PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR, mėnyra e funksionimit, veprimtaria, tė drejtat dhe detyrat e tė cilit pėrcaktohen me rregullore tė posaēme tė miratuar nga Kryesia e Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar.

NENI 18
TĖ ARDHURAT FINANCIARE TĖ FBKSH-sė

Tė ardhurat financiare tė FBKSH-sė sigurohen vetėm me mjete tė ligjėshme nga pagimi i anėtarėsisė, nga fondet e ligjėshme, nga shtypi dhe botimet e FBKSH-sė, si dhe nga ndihmat e siguruara nė rrugė tė ligjshme.

Tė ardhurat financiare planifikohen. administrohen dhe shpėrndahen me vendime tė posaēme tė Sekretariatit Vendimmarrės.
Kėshillat Mbikqyrėse mbi tė ardhurat financiare kanė tė drejtė dhe detyrė qė tė kontrollojnė dhe propozojnė marrjen e masave tė ndryshme, deri nė procedime gjyqėsore, ndaj ēdo organi, strukture dhe personi qė abuzon me mjetet financiare tė FBKSH-sė.
Organizimi, funksionimi, tė drejtat dhe detyrat e Kėshillave Mbikqyrėse pėrcaktohen me rregullore tė posaēme tė miratuar nga Kuvendi Kombėtar i FBKSH-sė.

NENI 19
QĖNDRA E FBKSH-sė
Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar e ka selinė nė Tiranė.

KUVENDI I PARĖ KOMBĖTAR I
FRONTIT PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR

 


 

PROGRAM I NGUTSHĖM PUNE
I KRYESISĖ SĖ FRONTIT PĖR BASHKIM KOMBĖTAR SHQIPTAR

l. Tė mbahet mbledhja e parė e Kryesisė pėr tė miratuar programin e punės pėr problemet prioritare qė do tė ndiqen deri nė fund tė muajit gusht 2002. (Afati: 13.08.2002; Ngarkohet: Alban Vjosa)

2. Tė pėrgtatitet njė komunikatė pėr shtyp lidhur me zhvillimin e punimeve tė Kuvendit tė Parė tė FBKSH dhe tė bėhen pėrpjekje qė kjo komunikatė tė jepet nga masmedia elektronike dhe e shkruar. (Afati: 14.07.2002; Ngarkohet: Sekretari Politik)

3. Tė bėhet seleksionimi i materialeve tė faqeve zyrtare nė iterrnet, nė to tė futet Platforma e FBKSH, komunikata pėr shtyp lidhur me Kuvendin e Parė tė FBKSH si dhe intervista e kryetarit Valdet Vardari e botuar nė gazetėn "Epoka e Re". (Afati: 17.07.2002; Ngarkohen: V.Vardari dhe A.Vjosa)

4. Sekratari Politik tė japė njė konferencė pėr shtyp para masmedias elektronike dhe tė shkruar nė Tiranė pėr tė konfirmuar krijimin e FBKSH, arritjet e kėtij Fronti dhe objektivat e tij pėr realizimin e qėllimit final, bashkimit tė shqiptarėve dhe trojeve tė tyre nė njė shtet tė vetėm kombėtar shqiptar. (Afati: 26.07.2002; Ngarkohet Alban Vjosa)

5. Sekretarėt e kryesisė dhe konkretisht:
-Sekretari pėr propagandė dhe informim,
-Sekretari pėr marėdhėnije publike,
-Sekretari organizativ,
-Sekretari pėr ekonomi,
-Sekretari pėr marėdhėnie ndėrkombėtare dhe
-Sekretari pėr ēėshtje juridike
tė ndėrtojnė departamentet pėrkatėse me nga (minimumi) 5 anėtarė, si dhe tė pėrpilojnė projekt-rregulloret sipas sektorėve tė punės qė drejtojnė, me qėllim qė ato tė miratohen nė mbledhjen e Kryesisė sė FBKSH tė muajit shtator 2002. (Afati: korrik-gusht 2002)

9. Sekretari Politik dhe Sekretari pėr Marėdhėniet Publike tė pėrcjellin frymėn e punimeve tė Kuvendit tė Parė tė FBKSH nė organet shtetrore, forcat politike, intelektuale dhe atdhetare pėr tė siguruar mbėshtetjen, aderimin dhe pėrkrahjen e tyre pėr FBKSH. Sekretari Politik ta bėjė kėtė punė nė Shqipėrinė londineze; ndėrsa, Sekretari pėr Mardhėniet Publike tė punojė pėr zbatimin e kėsaj detyre nė Kosovė, Iliridė, Preshevė dhe Ulqin. (Afati: korrik-gusht 2002; Ngarkohen: Alban Vjosa dhe Butrint Vlora)

10.Tė gjenden burimet njerėzore dhe financiare pėr tė pėrkthyer (nė anglisht, fėrngjisht, gjermanisht dhe spanjisht) Platformėn e FBKSH e cila tė bėhet libėr xhepi dhe t'u dėrgohet tė gjithė faktorėve ndikues nė zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjes kombėtare shqiptare. (Afati: Shtator 2002; Ngarkohen: Alban Vjosa dhe Shqipėrim Kodra)

11. Tė fillojė puna pėr pėrgatitjen e tė gjithė dokumentacionit qė do tė rregullojė veprimtarinė e FBKSH, tė KP tė FBKSH, tė Kryesisė sė KP tė FBKSH, tė AKSH, tė SKSH-sė, tė FKSH, dhe tė KM tė FKSH me qėllim qė gjatė muajit tetor 2002 tė miratohen nė forumet pėrkatėse tė FBKSH. (Afati: gusht-tetor 2002; Ngarkohen: V.Vardari dhe A. Vjosa)

12. Tė ngrihen strukturat e komiteteve tė FBKSH nė Kosovė, Iliridė, Ulqinė, Shqipėri, Camėri si dhe nė tė gjitha shtetet ku jetonė diaspora shqiptare. (Afati: Gusht-Shtator 2002; Ngarkohen: P.Malėsori, F. Presheva, Plak Plaku, Ramadan Verikolli dhe Petrit Tepelena)

15. Tė mblidhen tė gjitha strukturat e FKSH nė Perėndim qė tė njihen me vendimet e Kuvendit tė Parė tė FBKSH si dhe me detyrat urgjente qė u dalin pėr tė kontribuar nė realizimin e objektivave afatshkurtėra tė FBKSH. (Afati: Gusht 2002; Ngarkohet: Petrit Tepelena)

16. Tė mblidhet Kryesia e FBKSH pėr tė analizuar si ėshtė zbatuar ky program pune, tė miratohen dokumentet pėrkatėse qė rregullojnė veprimtarinė e strukturave tė FBKSH si dhe tė pėrcaktohen detyrat pėr tė ardhmen. (Afati: Shtator 2002; Ngarkohen: V.Vardari dhe A. Vjosa)

SEKRETARI POLITIK AV. ALBAN VJOSA
K R Y E T A R I : JUR. VALDET VARDARI

                 

   DEKLARATĖ PĖR SHTYP

- Nė datėn 13 dhe 14 korrik 2002,nė Tiranė,i zhvilloi punimet Kuvendi i Parė i Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar.Delegatėt e ardhur nga e gjithė hapsira shqiptare pėr dy ditė me radhė debatuan rreth Platformės nga e cila udhėhiqet ky Front si dhe pėr strukturat,strategjitė dhe taktikat e veprimit qė do tė pėrdoren pėr tė realizuar kėtė Platformė qė miratoi Kuvendi Kombėtar.

- Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar ėshtė njė bashkim demokratik forcash politike,organizatash joqeveritare, personalitetesh intelektuale e atdhetare si dhe i masave tė gjėra popullore nė tė gjitha hapsirat shqiptare,i cili ka si qėllim final bashkimin e  trojeve shqiptare dhe tė popullit qė jeton nė to nė njė shtet tė vetėm kombėtar shqiptar nė Ballkan. Ai ėshtė i hapur pėr tė gjitha subjektet dhe atdhetarėt e vėrtetė shqiptar dhe vepron si njė subjekt gjithpėrfshirės,si bashkues vlerash,larg ēdo politizimi ekstrem dhe konfliktualiteti ndėrshqiptar.

- Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar,bazuar nė Kartėn e OKB-se si dhe nė dokumentet e OSBE,tė Parlamentit Europian dhe tė Kėshillit tė Europės ku ėshtė parashikuar si parimi mė i lartė pėr zgjidhjen e tė drejtave kombėtare,e drejta e vetėvendosjes sė popujve, do tė pėrdorė tė gjitha mjetet politike dhe diplomatike pėr tė  realizuar qėllimin e tij themelor,Bashkimin Kombėtar Shqiptar.

- Kuvendi zgjodhi Komitetin e Pergjithshėm tė Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar dhe Kryesinė e kėtij Komiteti tė Pėrgjithshėm tė FBKSH-sė.Kryetar i Komitetit tė Pėrgjithshėm tė FBKSH-sė u zgjodh zoti Valdet Vardari, Sekretar Politik u zgjodh zoti Alban Vjosa si dhe Zevendeskryetar i Parė u zgjodh zoti Ramadan Verikolli.

- Fronti pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar i ka strukturat e veta me shtrirje nė tė gjitha hapsirat shqiptare, selia qendrore e tė cilave  ėshtė nė Tiranė..
 
 
DEKLARATĖ PĖR SHTYP NR. 2


Mė 08.08.2002 masmedia elektronike sllavo-maqedonase ka "pagėzuar" Armatėn Republikane tė "Iliridės" (ARI). Pak ditė mė parė kėtė "pagėzim" e kishte bėrė edhe kryeministri i ish-republikės jugosllave tė Maqedonisė, Georgievski. Bile Georgievski kishte "emruar" si "komandant" tė kėsaj farė "ARI" Nevzat Halilin, ish-kryetarin e parė tė PPD-sė. Njė pjesė e opinionit, mė herėt, por nė mėnyrė tė veēantė tani, pas dhėnies sė lajmit tė mėsipėrm, pyet nė se kjo farė "ARI" ka lidhje ose jo me Armatėn Kombėtare Shqiptare?!

Opinioni gjithėkombėtar dhe faktorėt e tjerė ndėrkombėtar, pėrmes shtypit dhe masmedias elektronike, me kohė janė njohtuar lidhur me mbajtjen e KUVENDIT tė Parė tė FRONTIT PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR (FBKSH), mė 13 dhe 14 korrik 2002, nė Tiranė. Ky Kuvend, pasi analizoi punėn e bėrė dhe mangėsitė e vėrejtura, nėn dritėn e situatave aktuale dhe tė perspektivės, bėri ndryshimet e nevojshme duke e shėndrruar ish-KKCMTSH (Komitetin Kombėtar pėr Clirimin dhe Mbrojtjen e Tokave Shqiptare) nė FRONT PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR, si udhėheqsja e vetme politike e AKSH-sė (ARMATĖS KOMBĖTARE SHQIPTARE), si dhe aprovoi Platformėn pėr zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjes kombėtare shqiptare. Kuvendi i Parė i FBKSH, gjithashtu, zgjodhi edhe Komitetin e Pėrgjithshėm tė FBKSH me 105 anėtarė, nė tė cilėt janė politikanė e diplomatė kariere, akademikė, profesorė dhe intelektualė tė shquar tė fushave tė ndryshme tė jetės si dhe veprimtarė tė dalluar tė ēėshtjes kombėtare shqiptare. Kuvendi zgjodhi njėkohėsisht edhe Kryesinė e Tij tė pėrbėrė prej 25 anėtarėsh, tė cilėt janė njerėz tė shquar tė politikės, tė diplomacisė, tė jurisprodencės, tė mbrojtjes, tė ekonomisė etj.

Kuvendi i Parė i FBKSH i dėnoi hapur edhe disa tentime tė tė ashtuquajturit "Alban Berisha", njeri tashmė i dėshmuar dhe provuar si njė pagamarrės i sigurimit tė fshehtė serbo-maqedonas, i cili sė bashku me Nevzat Halilin, pėrmes interrnetit, janė pėrpjekur tė vetshpallen si pjestarė tė AKSH. Kėta persona kanė arritur deri aty sa edhe tė mashtrojnė njerėz atdhetarė dhe tė grumbullojnė prej tyre mjete financiare nė emėr tė AKSH dhe pėr llogari tė xhepave tė tyre.

Pėrmes njė reagimi dhe njė deklarate pėr shtyp, drejtuesit mė tė lartė politikė dhe ushtarakė tė ARMATĖS KOMBĖTARE SHQIPTARE njoftuan opinionin se kėta dy persona, respektivisht Alban Berisha dhe Nevzat Halili, jo vetėm nuk kanė asnjė lidhje me AKSH; por, pėrkundrazi pėrmes veprimeve tė shumta subversioniste, kanė dashur ta diskreditojnė kėtė krijesė popullore para shqiptarėve dhe faktorit ndėrkombėtar.

ARMATA KOMBĖTARE SHQIPTARE udhėhiqet dhe i ėshtė pėrkushtuar idealit tė forcės sė saj politike,FRONTIT PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR, e cila punon, lufton dhe ka si qėllim tė lartė fisnik, bashkimin e shqiptarėve dhe tė trojeve tė tyre etnike nė njė shtet tė vetėm nė Ballkan, me emrin SHQIPĖRIA E BASHKUAR.

E ashtuquajtura "Armata Republikane e Iliridės" ėshtė pjellė e fantazisė sllavo-maqedonase dhe doli pikėrisht menjėherė pas Kuvendit tė Parė tė FBKSH me qėllimin e vetėm pėr tė zvogėluar rolin, reputacionin dhe besimin e popullit ndaj kėsaj strukture politike serioze, gjithpėrfshirėse si dhe krahut tė saj tė armatosur, ARMATĖS KOMBĖTARE SHQIPTARE. Kjo farsė serviret pėr tė krijuar huti nė hapsirat shqiptare nėn Maqedoni e mė gjerė si dhe pėr t'i fryrė erės sė pėrēarjes midis shqiptarėve.

Ne jemi tė bindur se nuk mund tė mashtrohet asnjė shqiptar nga sajesa tė tilla artificiale, tė prodhuara nė "guzhinat" e Georgievskit dhe Boshkovskit,zotėria e tij Nevzat Halili, i cili ishte kryetar i PPD dhe njėri nga themeluesit dhe forcuesit e Ish-republikės jugosllave tė Maqedonisė. Ai nuk ka si e lufton kėtė krijesė tė tij. Fakti qė "ARI-n" dhe "komandantin" e saj- Nevzat Halilin i shpalli Georgievski, pėr ēdo shqiptar duhet tė tingėllojnė aktuale fjalėt e Niēes: "Nuk mund t'i shėrbehet mė mirė njė ēėshtje veē duke e persekutuar, duke lėshuar gjithė qentė kundėr saj".

Fakti i mėsipėrm ėshtė njė motiv mė shumė qė FRONTI PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR dhe krahu i saj i armatosur ARMATA KOMBĖTARE SHQIPTARE, tė bėhen edhe mė tė pėrgjegjėshme dhe mė tė vendosura pėr misionin historik qė kanė, bashkimin kombėtar shqiptar, larg pėrrallave dhe sajesave sllavo-maqedonase me tė ashtuquajtura "Republika tė Iliridės".
 
DEKLARATĖ PĖR SHTYP NR. 3


Fronti Pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar po ndjek me vėmėndje zhvillimet mė tė fundit politike nė FYROM nė pragun e zgjedhjeve parlamentare tė 15 shtatorit 2002. FBKSH ėshtė tepėr i shqetėsuar ndaj njė sėrė veprimesh tė rėnda, antiligjore e nė kundėrshtim tė hapur me tė drejtat kombėtare dhe njerėzore tė shqiptarėve qė pushteti sllavo-maqedonas ka kryer dhe vazhdon tė kryej.

Nė kohėn kur kanė mbetur vetėm njė muaj nga dita e zgjedhjeve parlamentare nė kėtė ish-republikė jugosllave, Qeveria e FYROM-it dhe ministria e Brėndėshme e saj, nė kundėrshtim tė hapur me normat juridike ndėrkombėtare dhe me ligjet e vet FYROM-it, kanė filluar tė shpėrndajnė falas shtetėsi "maqedonase". Qeveria e FYROM-it ka porositur gjithė ambasadat e saj nė botė qė tė paisi me pasaporta dhe shtetėsi "maqedone" njė numur tė konsiderueshėm emigrantėsh "maqedonas". Nė fakt shtetėsia dhe pasaportė maqedonase po u jepen shumė personave tė huaj me kombėsi tė ndryshme, deri edhe romė, bullgarė, ukrainas, serbė, grekė, afrikanė etj, tė cilėt pėr interesat e tyre tė emigrimit po i pranojnė me kėnaqėsi kėto dokumente, pasi duke patur njė pasaport tė tillė, ata e kanė mė tė lehtė tė rregullojnė dokumentet nė vendet ku kanė emigruar.

Njė veprim tė tillė Qeveria e FYROM-it e bėnė pėr dy arsye: E para, pėr tė shtuar artificialisht numrin e zgjedhėsve "maqedonas" me qėllim qė ta ketė tė lehtė manipulimin e zgjedhjeve tė 15 shtatorit, duke fituar "bujshėm" ndaj forcave politike shqiptare dhe, e dyta, pėr tė qėnė e pėrgatitur pėr vitin qė vjenė kur nė Maqedoni, nėn mbikėqyrjen e faktorit ndėrkombėtar, do tė bėhet rregjistrimi i popullsisė. Qeveria e FYROM-it, sikurse ka deklaruar ministri i Punėve tė Brėndshme Lube Boshkovski, ka planifikuar tė shpėrndajė rreth 4 milion nėnshtetėsi pėr maqedonasit qė jetojnė jashtė kufinjve administrativ tė atij vendi. Nėnshtetėsi maqedonase po u jepet edhe shqiptarėve tė shqipėrisė tė quajtur "goran" si dhe shqiptarėve tė Prespės dhe fshatrave pėr rreth.

Qeveria e FYROM-it dhe ministri i saj i Brendshėm Boshkovski po vė nė jetė kėrcėnimin qė u bėri shqiptarėve autokton qė jetojnė nė kėtė ish-republikė jugosllave, duke u marrė nėnshtetėsin nėn pretekstin e "parregullsive" ligjore. Janė tė shumtė shqiptarėt qė punojnė nė Perėndim tė cilėve u ėshtė marrė nėnshtetėsia nė pikat kufitare ditėn qė janė kthyer nė vendet e punės pas kalimit tė pushimeve nė vendlindje. Ky fenomen bėhet mė tragjik po tė kemi parasysh se mbi 120.000 shqiptarėve qė jetojnė nė trojet e tyre nė Maqedoni, ju mohoet e drejta e nėnshtetėsisė maqedonase dhe nuk u jepen pasaportat pėrkatėse. Kjo pėrbėnė njė shkelje flagrante tė tė drejtave tė njeriut dhe ėshtė njė diskriminim i rėnd qė pushteti sllavo-maqedonas u bėnė shqiptarėve pas konfliktit etnik tė vitit tė kaluar dhe Marrėveshjes sė Ohrit.

Fronti Pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar apelon para partive politike shqiptare nė FYROM qė tė denoncojnė me vendosmėri kėto veprime tė rėnda antishqiptare tė Qeverisė sllavo-maqedonase si dhe tė marrin nė konsideratė sugjerimin tonė tė FBKSH pėr tė bojkotuar zgjedhjet parlamentare tė 15 shtatorit 2002, pasi kėto zgjedhje jo vetėm janė tė manipuluara qysh tani me rregjistrimin e zgjedhėsve, por kėto manipulime do tė jenė edhe mė katastrofike ditėn e votimit. Partitė politike shqiptare nė FYROM duhet tė mos bėhen pėrgjegjėse para elektoratit tė tyre pėr dėshtimin e paralajmėruar qė do tė ndodh mė 15 shtator dhe as tė mos bėhen shkak i vonimit tė proēesit qė kanė ndėrmarrė forcat progresiste atdhetare shqiptare pėr t'u ndarė njė herė e pėrgjithmonė nga njė krijesė artificiale siē ėshtė FYROM, e cila i ka tė vjedhura tė gjitha elementėt pjesė pėrbėrėse tė njė shteti, si flamurin, emrin, identitetin etj.

Fronti Pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar apelon gjithashtu edhe para Qeverisė sė Shqipėrisė dhe Ministrisė sė saj tė Jashtėme qė tė mos qėndrojė indiferente ndaj kėtyre dukurive qė janė me pasoja tė rėnda pėr tė sotmen dhe tė nesėrmen e ēėshtjes kombėtare shqiptare. Fronti Pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar angazhohet me tė gjitha strukturat e tij pėr tė punuar dhe vepruar me pėrkushtim dhe me mjetet e duhura demokratike pėr ta ndalur kėtė maskaradė tė radhės tė kolonialistėve sllavo-maqedonas.
 
 
 
FBKSH-ja nuk rrezikon interesat e shteteve perėndimore por interesat e atyre shteteve qė dėshirojnė ta mbajnė nė robėri popullin shqiptar.

(Intervistė me Valdet Vardarin, Kryetarin e posazgjedhur tė Frontit pėr Bashkim Kombėtar Shqiptar)

EPOKA E RE: Nė Kuvendin e mbajtur mė 13 dhe 14 korrik u themelua FRONTI PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR. Ēka i parapriu Kuvendit Kombėtar?

Valdet Vardari : Kuvendit Kombėtar tė KKĒMTSH-sė (Komitetit Kombėtar pėr Ēlirimin dhe Mbrojtjen e Tokave Shqiptare) dhe strukturave tė tij: AKSH, SKSH dhe FKSH, i cili u mbajtė mė 13 dhe 14 korrik 2002, nė Tiranė, i paraprinė njė varg aktivitetesh tė dendura brenda dhjetėvjeēarit tė kaluar.

Me qėllim tė respektimit tė kritereve gazetareske nė kėtė intervistė do tė vecoja vetėm disa nga ngjarjet mė tė rėndėsishme qė imponuan ngritjen e organizimit nė njė shkallė mė tė lartė dhe nuk do tė hyjė nė hollėsira: MBr< Vlen tė pėrmenden dy Mbledhjet e forcave politike dhe intelekluale qė u mbajtėn nė Tetovė (1992), Mbledhjen e Tiranės (1993) qė ishte vazhdim i dy mbledhjeve tė mėparshme, Kuvendin e Intelektualėve shqiptarė nė Stamboll (1995), tri luftėrat e zhvilluara nė trojet shqiptare tė pushtuara (lufta nė Kosovė, lufta nė Kosovėn Lindore dhe ajo nė Luginė tė Vardarit).

Pakėnaqėsia me rezultatet e arritura gjatė periudhes sė mėparshme na imponoi njė aktivitet mė tė dendur, sidomos vitin e fundit dhe ne si struktura udhėheqėse tė KKĒMTSH-sė arritėm qė tė harmonizojmė pikėpamjet pėr bashkimin e shumė atdhetarėve nga Shqipėria, Kosova dhe Ilirida dhe aderimin e tyre nė strukturat tona.

Kėto ngjarje krijuan rrethana tė reja brenda strukturave tona dhe detyrimisht u shtrua mbajtja e Kuvendit Kombėtar me qėllim tė aprovimit tė Platformės sė pėrbashkėt Politike si dhe mbajtjes sė zgjedhjeve pėr organet drejtuese.

Para Kuvendit Kombėtar doli edhe kėrkesa qė strukturat e gjertanishme kombėtare tė organizohen nėn emrin FRONTI PĖR BASHKIMIN KOMBĖTAR SHQIPTAR.

EPOKA E RE : Nėse mund tė pėrmblidheshin nė pika tė shkurtėra cilat do t’i veconit si Rezultatet kryesore tė Mbledhjes?

Valdet Vardari : Mbajtja e Mbledhjes nė tė cilėn merrnin pjesė delegatė e delegate nga tė gjitha trojet shqiptare dhe nga diaspora shėnon njė rezultat nė vete. Pastaj do tė veēoja krijimin e Frontit pėr Bashkim Kombėtar Shqiptar (shkurt:FBKSH); miratimin e Platformės Politike tė FBKSH-sė;
miratimin e dokumenteve tjera tė FBKSH-sė dhe Rregullores sė Pėrgjithshme pėr strukturat e FBKSH-nė; si dhe zgjedhja e organeve drejtuese (u zgjodh Komiteti i Pėrgjithshėm i FBKSH-sė dhe Kryesia e Komitetit tė Pėrgjithshėm tė Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar).

EPOKA E RE : Cilat janė objektivat afatshkurtėra, afatmesme dhe afatgjata?

Valdet Vardari : -Objektivi ynė afatshkurtėr, bile shumė i ngutshėm ėshtė qė sa mė parė rreth Frontit pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar t'i afrojmė edhe ato intelektualė e atdhetarė, tė cilėt deri mė tani nuk kemi arrijtur qė t'i inkuadrojmė nė strukturat tona kombėtare. Me shoqatat joqeveritare, si dhe me partitė politike progresiste tė vejmė relacionet e bashkėpunimit qė ata nė njė tė afėrme tė shpejtė tė bashkohen nė Frontin pėr Bashkimin Kombėtar Shqiptar.
-Objektivi ynė afatmesėm ėshtė qė ēėshtjen e bashkimit kombėtar shqiptar ta fusim nė zyrat e kancelarive ndėrkombėtare, duke vepruar nga tė dy anėt:
1. Veprimtaria jonė nė terren; dhe
2. Veprimtaria diplomatike e Departamentit pėr Diplomaci, i cili do tė udhėhiqet nga Sekretari pėr Marrėdhėnie tė Jashtme.
- Objektivi ynė afatgjatė ėshtė ribashkimi definitiv i tė gjitha tokave shqiptare nė njė shtet tė vetėm kombėtar, nė SHQIPĖRINĖ E BASHKUAR.

EPOKA E RE : Disa personalitete tė strukturavė qė udhėhiqni Ju figurojnė nė Listat me Ndalesa nė disa shtete perėndimore. Si mendoni tė realizoni mbėshtetjen ndėrkombėtare ?

Valdet Vardari : Prezneca e disa emrave qė udheheqin me strukturat e FBKSH-sė nė Listat e Ekstremistėve qė rrezikojnė interesin e SHBA-ve apo ndonjė shteti perėndimor nuk na brengosė shumė. Konjuktura aktuale ndėrkombėtare (forcat qė udhėheqin Institucionet Nderkombėtare me peshė si dhe shtetet mė me influencė nė marrėdhėnjet ndėrkombėtare) tentojnė tė ngulfatin cdo pakėnaqėsi dhe ta lėnė nė heshtje, sė paku gjatė mandatit qeverisės tė vetin. Ēdo problem qė do tė barte me vete rrezikun e nje lufte nė cilėn do pjesė tė Globit nuk mund tė konsiderohet automatikisht si rrezikim i interesave tė shteteve me peshė nė skenėn ndėrkombėtare. Njė automatizėm i tillė do tė shtronte me tė drejtė pyetjen se nė interes tė kujt ėshtė qė territoret shqiptare tė jenė tė coptuara nė disa shtete ?

EPOKA E RE : Sidoqoftė, ju akuzoheni shpesh se dėshironi t’i veni flakėn Ballkanit. Cili ėshtė qėndrimi juaj?

Valdet Vardari : Ballkani qe disa shekuj ka gėzuar reputacionin e « Fuēisė sė Barotit ». Kjo pėr shkeqe se nė bazament tė krijimit tė shteteve kombėtare nė kėtė pjesė tė Evropės janė bėrė padrejtėrsi tė mėdha. Ne si forcė politike dhe ushtarake jemi duke bėrė pėrpjekje pėr ndryshime tė tilla strukturore qė do tė garantonin paqen dhe sigurinė nė rajon dhe mė gjėrė. Bashkimi i territoreve shqiptare do t’ua hiqte pretekstet atyre forcave qė pėrpiqen tė nxisin luftra tė vazhdueshme nė kėto hapsira. Me njė fjalė, duke luftuar pėr bashkim kombėtar ne heqim njė problem qė nė vazhdimėsi ka rrezikuar paqen nė kėtė pjesė tė Ballkanit. Pra jemi luftėtarė tė njė paqe tė vėrtetė ku ngadhnjen drejtėsia e jo tė njė paqe sa pėr sy e faqe.

EPOKA E RE : Pėr tė realizuar njė aspiratė tė tillė ju duhet tė keni edhe mbėshtetjhe ndėrkombėtare. Si do ta arrini kėtė mbėshtetje ?

Valdet Vardari : Nga Kuvendi jemi ngarkuar qė tė realizojmė mbėshtetjen e nevojshme ndėrkombėtare. Fillimisht ne do tė orientojmė veprimtarinė tonė nė sqarimin se nuk jemi luftėnxitės por jemi tė shtrėnguar qė tė luftojmė pėr tė realizuar tė drejtat tona jetike. Edhe pse kjo ėshtė njė detyrė e rėndė ne shpresojmė qė tė korrim suksese nė kėtė fushė. Themi se ėshtė detyrė e rėndė pėr arsye se disa forca politike shqiptare janė tė gatshme tė bėjnė kompromise tė dėmshme pėr hirė tė interesave tė ngushta dhe afatshkurta. Dėmtimi i Cėshtjes vjen nė radhė tė parė nga kėto forca. Prandaj kjo objektivė duhet tė shihet ngushtėsisht e lidhur me objektivėn qė synon afrimin e tė gjitha forcave atdhetare nė FRONTIN e pėrbashkėt.
Jemi tė bindur se pasi tė bashkohen tė gjithė ata qė nė mendje e zemėr u fle bashkimi kombėtar objektivat tona si nė planin e brendshėm ashtu edhe nė atė tė jashtmin do tė realizohen me njė ritėm tė pėrshpejtuar.

Ajo qė vlen tė theksohet konsiston nė faktin se FBKSH-ja nuk rrezikon interesat e shteteve perėndimore por interesat e atyre shteteve qė dėshirojnė ta mbajnė nė robėri popullin shqiptar.

Gratis Homepage von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!